Kiek duoti vaikui kišenpinigių?
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2022 m. vasaris
Foto: Paige Cody | Unsplash
Neseniai dariau prezentaciją apie vaikų finansinio raštingumo ugdymą vienai didelei Lietuvos organizacijai. Prezentacijos pabaigoje gavau tokį klausimą:
– Gal galėtumėte pasakyti, kiek vaikui reikėtų duoti kišenpinigių? Suprantu, kad priklauso nuo kiekvienos šeimos galimybių…
Tai turbūt yra vienas dažniausių klausimų man ir viena didžiausių tėvų klaidų, duodant kišenpinigius.
Tėvai labai dažnai daro prielaidą, kad kišenpinigių dydis priklauso nuo to, kiek jie uždirba ir gali sau leisti. Taip mąstant gali atrodyti, kad jei šeima gyvena labiau susiveržusi diržus, kišenpinigių vaikams duoti iš viso neturėtų. Nes juk neturi iš ko! Bet tada tai reiškia, kad mažiau pasiturinčios šeimos visiškai nemoko vaikų elgtis su pinigais.
Dar gali atrodyti, kad turtingai gyvenančios šeimos vaikams turėtų duoti po keliasdešimt eurų per savaitę – todėl, kad gali sau leisti ir tai nėra tėvams dideli pinigai.
Ne.
Ne.
Ir dar kartą – ne.
Kišenpinigių dydis nepriklauso nuo jūsų šeimos galimybių.
Jų dydis priklauso nuo kai ko kito – nuo to, kiek savo vaikui perleidote finansinių atsakomybių.
Kišenpinigių dydis priklauso nuo to, kiek savo vaikui perleidote finansinių atsakomybių.
Kitaip sakant, pradėjus duoti kišenpinigius vaikui jūsų šeimos biudžetas neturėtų pasikeisti – turėtumėte išleisti lygiai tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau, tik pinigų pasiskirstymas tarp šeimos narių pasikeistų – jūs savo išlaidas sumažintumėte kišenpinigių suma, o vaiko išlaidos padidėtų kišenpinigių suma.
Tarkime, su vaiku sutariate, kad jis už savo pinigus pirks žurnaliukus ir žaislus. Tuomet jūs paskaičiuojate, kiek jūs per savaitę vidutiniškai išleidžiate žurnaliukams ir žaislams (tarkime, 2 eurus), ir tą sumą atiduodate vaikui kišenpinigiais (paaiškinę, kad dabar jūs tų daiktų nebepirksite, nes jis pirks pats).
Jei su vaiku sutariate, kad jis dabar bus atsakingas ir už dovanas draugų gimtadieniams, vėlgi jūs paskaičiuojate, kiek iki šiol išleisdavote gimtadienių, į kuriuos eidavo vaikas, dovanoms, ir tuos pinigus atiduodate vaikui kišenpinigiais.
Vadinasi, jei vyresniam vaikui atiduodate atsakomybę pirkti drabužius, batus, mokėti už būrelius, mokėti už pramogas (kiną su draugais ir pan.), tai kišenpinigių suma gali būti visai nemaža, bet jei viską vis dar apmokate jūs – kišenpinigių duoti iš viso nereikia.
Esminės taisyklės:
- Jūs nebegalite leisti savo pinigų tiems dalykams, už kuriuos turėtų sumokėti vaikas. Tėvai dažnai paslysta tuomet, jei būnant parduotuvėje vaikas neturi pasiėmęs savo pinigų, o labai prašo nupirkti kažkokį žaislą. Jei papulsite į tokią situaciją, priminkite vaikui, jog jūs susitarėte, jog jis pirks žaislus už savo pinigus ir jokiu būdu nenusileiskite (galite nebent paskolinti, geriausia – už palūkanas).
- Kai jau susitarėte, ką vaikas pirks už savo pinigus, leiskite vaikui klysti. Tai gali reikšti, kad einant į draugo gimtadienį vaikas nebeturės pinigų dovanai, nes bus prisipirkęs daugiau žaislų ar žurnalų nei galėjo sau leisti. Na kągi – tada ir prasidės tikrosios pamokos. Tada pakalbėkite su vaiku, ką jis kitaip darytų kitą kartą ir aptarkite, ką daryti dabar – gimtadienis ant nosies, o pinigų nėra (neiti į gimtadienį? Ką nors pagaminti? Pasiskolinti pinigų iš tėvų?).
Šioje knygoje atsakau į dažniausiai tėvų užduodamus klausimus:
- Kada pradėti duoti kišenpinigius?
- Ar mokėti už atliekamus buities darbus?
- Ar kišenpinigius geriau duoti grynais ar kortele?
- Kuo skiriasi kišenpinigiai ir maistpinigiai?
- Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai?