Ką daryti su kišenpinigiais per atostogas?
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2022 m. birželis
Ką tik baigėsi mokslo metai. Su draugėmis mamomis pasikalbame, ką vaikai veiks vasarą ir apie atostogų planus. Kelios jų manęs klausia: „tai kaip elgtis vasarą su kišenpinigiais?“.
Pasibaigę mokslo metai visus truputį išblaško. Mes lengviau atsipučiam, nes reikia mažiau galvoti apie būrelių tvarkaraščius ir logistiką, vaikai mažiau miega ir valgo daugiau saldumynų. Visi truputį pametame rutiną ir nuoseklumą. Ar taip pat galime elgtis ir su kišenpinigiais?
Būkime nuoseklūs
Nors vasaros saulė (ar liūtys, kaip pasitaikė šiemet) leidžia mums kiek atsipalaiduoti, tačiau tai negalioja kalbant apie pinigus.
Kišenpinigiai yra pirmosios vaiko pajamos, todėl prilyginkime juos mūsų darbo užmokesčiui. Dirbdami samdomą darbą, jį gauname pastoviai. Žinoma, yra ir laisvai samdomos profesijos, kai pajamos gali varijuoti ir būti nenuspėjamos, tačiau su vaikais pradėkime nuo paprastesnių dalykų.
Taigi, jeigu nusprendėme duoti vaikui kišenpinigius, darykime tai reguliariai.
Vadinasi, net ir vasaros atostogų metu vaikui kas savaitę (ar kitu periodiškumu, priklausomai nuo to, kaip susitarėme) duodame sutartą kišenpinigių sumą.
Tačiau vasarą svarbu iš anksto sutarti, kam tie kišenpinigiai bus skirti – nes vaikų poreikiai ir laisvalaikio praleidimo būdas (o kartu ir pinigų leidimo vieta ir kiekiai) keičiasi.
Diskutuokime, kam išleisti
Vasarą vaikai turi daugiau laisvo laiko, o kartu – ir didesnius poreikius, išauga ne tik išlaidos saldumynams, bet ir pramogoms.
Jeigu per mokslo metus mažesniems vaikams duodame tik maistpinigius, skirtus atsiskaityti už pietus mokykloje, tai vasarą būtų pats laikas pradėti duoti kišenpinigius.
Duodami kišenpinigius, būtinai aptarkite, kokiam tikslui ir kuriam laikotarpiui jie skirti. Gali būti, kad vaikas vieną dieną norės nueiti į kiną su visais „atributais“ (gazuotu gėrimu ir XXL dydžio spragėsiais), tuomet išlaidos bus didesnės. Tuo tarpu kitas savaitės dienas gal ramiai leis laiką su knyga ir jokių išlaidų nebus. Bet kuriuo atveju vaikui turi užtekti tam laikotarpiui skirtos kišenpinigių sumos. O gal net kartu jis išmoks pamoką, kad kitam kartui užtektų ir mažesnės spragėsių dėžutės. Nepamirškime mažajam paaiškinti, kad kišenpinigiai skirti ne tik vienu ypu išleisti, tačiau dalį jų reikėtų atidėti didesniems pirkiniams (pvz.: mokinio krepšeliui vasaros pabaigoje arba brangiau kainuojančiam svajonių pirkiniui).
Vyresni vaikai, kuriems duodame kišenpinigius ilgesnį laiką, jau turi išlaidų planavimo pagrindus. Priklausomai nuo to, kiek kišenpiniginių jis gauna, tokio vaiko išlaidos gali atrodyti kiek kitaip. Gali būti, kad mokslo metų baigimo proga vaikas norės įsigyti riedlentę ar atnaujinti žaidimų konsolę. Tokiems pirkiniams mūsų vaikai taupo ilgą laiką. Mūsų indėlis tokiam pirkiniui turėtų apsiriboti standartine kišenpinigių suma (jei nesutarėme kitaip, pvz.: kad prisidėsime per pusę) ir patarimais, kurioje parduotuvėje galėtų būti optimalus kainos ir kokybės santykis.
Patarkime seneliams
Vasaros atostogų metu mūsų vaikai daugiau laiko leidžia su seneliais. Šventa senelių pareiga – lepinti mūsų vaikus. Ir tai ypač galioja kalbant apie pinigus. Juk tiek daug progų – sėkmingi egzamino / baigiamojo testo rezultatai, mokslo metų pabaigos šventė, kelionė su tėvais ir pan. Žiūrėk ir nepastebime, kaip vaiko piniginėje iš niekur nieko atsiranda kelios dešimtys eurų.
Pirmiausia, pabandykime pakalbėti su seneliais, paaiškindami, kad vaikai gauna pinigų ir mes su jais esame sutarę dėl kišenpinigių dydžio ir jų panaudojimo. Netikėtai nukritusios didesnės pinigų sumos vaiką gali išmušti iš ritmo ir finansinio raštingumo mokymosi procesas bus komplikuotas. Kita vertus, seneliai, skirdami pinigų sumą, galėtų iš karto nurodyti, kam tie pinigai skirti – pvz.: „smagiai atostogų dienai Legolende“.
Gali būti, kad seneliai mūsų dėstomų teorijų nesupras. Todėl aptarkime su vaikais, kad šios sumos galėtų būti skirtos ne didesniam išlaidavimui atostogų metu, o papildyti svajonių pildymo taupyklę.
Valdykime vaikų norus
Vasarą praleidžiame daugiau laiko su vaikais. Kartu keliaudami perkame ledus visai šeimai. Kaip ir „nepatogu“ prašyti vaiko pinigų atskirai už jo porciją. Apskritai, atostogos skirtos pramogoms ir poilsiui, tad kartais prarandame saiką besidžiaugdami švytinčiomis vaikų akimis, kai jie nori dar ir dar pramogų. Neretu atveju po atostogų ateina nusivylimas, kad atostogų pradžioje planuotas biudžetas šiek tiek ar reikšmingai viršytas.
Priklausomai nuo to, kiek vaikai gauna kišenpinigių ir yra savarankiški planuodami savo išlaidas, dar prieš vykdami atostogų susitarkime, ką planuojame veikti – pvz.: aplankysime vieną pilį, skirsime dieną atrakcionams ir vyksime į vandens parką. Tikėtina, kad vaikų norai bus didesni, todėl galime sutarti, kad troštamas pramogas iš savo kišenpinigių ar santaupų vaikai apmokės patys.
Pailsėkime
Galiausiai, atostogos skirtos poilsiui ir kokybiškam laikui su šeima. Net jeigu viskas ir nesiklostys pagal planą, bus „paslydimų“ su spontaniškais pirkiniais ar vaikas gaus neplanuotų pinigų iš senelių ar krikšto tėvų, neapsikraukime ir būkime supratingi. Pasidžiaukime vasaros akimirkomis, nes kiek gi jos liko. Jeigu Jums kyla daugiau klausimų apie kišenpinigius ir norite sužinoti daugiau apie tėvų daromas klaidas, kviečiu parsisiųsti nemokamą el. knygą „Kišenpinigiai vaikams. 10 klausimų“.