Ar turite 10 000 eurų grynais?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. balandis
Jeigu esate prisiekę TED gerbėjai, tikėtina, kad šis įrašas jums bus mažiau įdomus. Tiems, kurie TED neklauso, noriu pristatyti, kad tai yra 1984 m. prasidėjusi konferencija, skirta technologijų, pramogų ir dizaino (angl. Technology Entertainment Design) suartėjimui. Šiandien noriu Jums rekomenduoti kelis TEDx pranešimus apie vaikų finansinį ugdymą.
Monopolis su tikrais pinigais
Apie “Monopolio” žaidimo naudą minime dažname tinklaraščio įraše, Lina atskirai yra pasakojusi apie “Monopolis: greitis” žaidimo ypatybes (tinklaraščio įrašas – čia). Tačiau Adam Carroll, autorius, pranešėjas, pokyčių treneris, savo pranešime (įrašas anglų kalba – čia) kalba kitu kampu. Jo šeima labai mėgsta žaisti stalo žaidimus, o “Monopolį” gali žaisti valandų valandas. Adam pastebėjo, kad jo vaikai (7, 9 ir 11 m. amžiaus) žaidžia nesilaikydami taisyklių: išperka vienas kitą iš kalėjimo ar skolina vienas kitam pinigus, vien tam, kad visi liktų žaidime ir galėtų jį tęsti. Adam kilo mintis, kad “O kas, jei jie taip žaidžia, nes pinigai netikri?”.
“Finansinės abstrakcijos” sąvoka vis labiau įsigali mūsų kasdienybėje – pinigai yra neapčiuopiami ir vis abstraktesni, ypač vaikams. Ar jūsų esate gavę ypač didelę sąskaitą už vaikų žiūrėtus mokamus filmukus per kabelinę televiziją, nes jie tiesiog neįvertino, kiek tie filmukai kainuoja? Adam Carroll pateikia statistiką, kad 2014 m. „Apple“ klientams kompensavo 32,5 mln. USD už nepatvirtintus pirkinius programėlėse (angl. in-app purchases), daugiausia vaikų.
Taigi Adam Carroll, pastebėjęs vaikų elgesio modelį žaidžiant su “Monopolio” pinigais, nusprendė patikrinti, ar jie elgsis taip pat, jeigu bus naudojami tikri pinigai. Tam tikslui išsigrynino 10 000 USD. Kiekvienam davė po 1 500 USD kaip pradinį kapitalą ir pradėjo žaidimą… kuris truko dvi su puse valandos! Ženkliai trumpiau nei įprastai.
Jis pastebėjo, kad du iš trijų vaikų visiškai pakeitė žaidimo strategiją, kitaip argumentavo savo sprendimus ir veikė gerokai efektyviau. Adam Carroll teisingai pastebi, kad šiandien vaikai auginami pasaulyje, kuri pinigai nėra tikri, tik iliuzija, tačiau su labai realiomis pasekmėmis. Todėl ypatingai svarbu, kad vaikai įgytų finansinės patirties kuo anksčiau ir kuo dažniau bei kažkas jiems paaiškintų, padėtų iš jos pasimokyti. Tada yra didesnė tikimybė, kad vėliau gyvenime jie pasieks finansinę sėkmę.
Argentinos ekonominės krizės pamokos
Autorius, finansų ekspertas ir investuotojas Robert Gardner savo pranešime pasakoja apie vaikystę Argentinoje (įrašas anglų kalba – čia). Šioje pietų Amerikos šalyje ekonomika buvo visiškoje krizėje, infliacija 1975 – 1988 m. siekė 10% per mėnesį, tačiau 1989 m. tapo nekontroliuojama, kai liepos mėnesį pasiekė 200%, o per metus – 5000%. Robert, augęs mokytojų šeimoje, itin sudėtingomis sąlygomis išmoko finansų pagrindų. Pirmiausia, kad yra daug galimybių uždirbti pinigus (pradėjo nuo butelių rinkimo), tačiau reikia gebėti juos išsaugoti, kai negalime kontroliuoti aplinkybių. Kiek vėliau, pradėjęs karjerą finansų srityje, sužinojo ir apie tai, kaip pinigus auginti – “sudėtines palūkanas”.
Suprasdamas finansinio raštingumo svarbą Robert Gardner įkūrė organizaciją, kurioje vaikai mokomi finansų pagrindų. Pranešime jis dalinasi pavyzdžiais, kaip vaikai mokomi uždirbti ir išsaugoti pinigus. Tarkime, vaikai gauna pinigų ir imituojamas Turčiaus Rikio skambutis. Jis siūlo vaikams investuoti, padvigubinti jų turimus pinigus. Kiek vaikų pasiduoda? Kiek dvejoja, ar tai ne apgavystė? Taip, galiausiai paaiškėja, kad tai apgavystė ir didelė dalis vaikų praranda pinigus. Bet geriau prarasti pamokoje nei vėliau, realiame gyvenime, tiesa?
Robert pasakoja, kaip apie sudėtines palūkanas moko vaikus statydami bokštus. Galima greitai pastatyti aukštą bokštą ir taip gauti daug palūkanų. Tačiau didelė rizika, kad tas bokštas sugrius. Kita vertus, galima statyti bokštą pamažu iš uždirbtų palūkanų. Bus lėčiau ir saugiau.
Šį žaidimą Robert žaidė ir su savo trejų su puse metų dukra. Jis pasakoja, kad į svečius atėjo keli draugai ir jie nupirko dukrai keksiuką. Maždaug įpusėjus ji nustojo valgyti savo keksiuką ir pasakė: „Tėti, man jau gana. Noriu pasilikti vėliau”. Atidėtas pasitenkinimas yra pagrindinis finansinės atsakomybės ir finansinio raštingumo įprotis ir tokius įpročius reikia pradėti ugdyti kuo anksčiau. Kai kuriuos ugdo gyvenimas ekonominės depresijos apimtoje Argentinoje, kitiems kelią turime parodyti mes, tėvai. O kiek keksiuko suvalgytų jūsų vaikas?
Kviečiu padiskutuoti kartu Facebook grupėje, kurioje mes kartu siekiame užauginti finansiškai laisvus vaikus: