Ar vaikai visko išmoks užaugę?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. gegužė
Ar esate klausę savo tėvų, kiek jie uždirba? Na, gal klausimas kiek per drąsus (pati jo nesu uždavusi), bet paauglystėje tikrai kilo minčių, ar mano tėvai investuoja, kur mes laikome santaupas ir panašių. Nors su tėvais galėjau kalbėtis įvairiais klausimais, mano namuose tema apie pinigus buvo neliečiama. Mano vaikai tokių ir dar visokių klausimų užduoti nesidrovi. Tikriausiai todėl, kad skatinu, jog klausinėtų ir domėtųsi.
Laukime, kol užaugs?
Tiesiai atsakant į temos klausimą “Ar vaikai visko išmoks užaugę?”, manau, kad tikrai taip. Ir aš nejuokauju. Juk didžioji dalis mūsų apie pinigus išmokome suaugę, kai gavome pirmuosius “kišenpinigius” pirmame kurse – jų turėjo užtekti iki savaitės pabaigos, kai grįšime lankyti tėvų. Be to, neugdydami vaikų vaikystėje taip neperduosime jiems savo blogų įpročių, klaidingų įsitikinimų ir baimių apie pinigus.
Nedelskime?
Kita vertus, tikriausiai sutiksite, kad gebėjimas tvarkyti asmeninius finansus yra ne tik žinios, kurias galite perskaityti vadovėliuose, tačiau ir suformuoti įpročiai. Galėčiau perskaityti visas knygas apie konditeriją, tačiau kepdama pirmąjį “Napoleono” tortą nė iš tolo neprilygčiau tetai Zitai, kuri “Napoleoną” kepa daugiau nei porą dešimtmečių, bent porą kartų per mėnesį.
Jeigu vaikams galime papasakoti, kaip veikia ekonomika, kas yra biudžetas ir kaip jis sudaromas, kam skirtas draudimas, kas yra investavimas ir kodėl reikia taupyti, tai suformuoti finansų valdymo įpročius yra gerokai sudėtingiau.
Sakoma, kad įprotis yra suformuojamas per 21 dieną, grindžiant tuo, kad tiek laiko reikia, kol smegenys prisitaiko ir pradeda automatiškai taikyti tam tikrą elgesio normą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad formuojant įpročius laikas gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus ir nuo situacijos. Kai kurie autoriai mini, kad įpročio formavimas gali užtrukti ir porą mėnesių.
Jeigu net porą mėnesių gali užtrukti, kol įprantame rytais išgerti stiklinę vandens ir vakarais išvalyti dantis su tarpdančių siūlu, tai tik įsivaizduokite, kiek laiko ir valios pastangų reikia atidėti pasitenkinimą gavus pinigų, susidaryti asmeninį biudžetą, sekti jo nuokrypius kiekvieno mėnesio pabaigoje, susimokėti “algą sau” ir nukreipti į tas išmokas į investicijas!
Todėl nieko stebėtino, kad dažnai kaip mantrą kartojame, kad vaikų finansinį ugdymą reikia pradėti kuo anksčiau ir, jei ne nuo vakar, tai tikrai nuo šiandien. Juk mokydami vaikus apie pinigus nuo mažens, mes galime padėti jiems išsiugdyti gerus įpročius ir išmokyti priimti pagrįstus finansinius sprendimus.
Prisiminkime svarbiausias taisykles:
- Pradėkime mokyti anksti. Patys elementariausi žaidimai, kai su vaikais žaidžiame restoraną ar kavinę, o gal laukdami eilėje pas gydytoją leidžiame vaikams dėlioti monetas jau yra finansinio ugdymo pradžiamokslis. Vėliau prijunkime kitas veiklas ir įtraukime vaikus aktyviau.
- Būkime sąžiningi. Viena mano draugė iki šiol lyg juokais, lyg rimtai grįžusi iš parduotuvės staigiai nukarpo drabužių ir batų etiketes – “vyras kainų nematys, neskaudės širdies”. Gal ir pačiai ramiau, kad akių nebado išleistos pinigų sumos. Jei taip nutiko, kad “pasitaškėme” (tarkime, aš kartais kine perku XXXL dydžio popkornus, nors tikrai tikrai žinau, kad nesuvalgysim), pripažinkime vaikams, kad apėmė silpnumas ar “proto užtemimas”, todėl pasielgėme neapgalvotai (tik nekarpykime etikečių – juk dar yra galimybė grąžinti!). Taip pat pasakokime ir apie kitas savo patirtis, leiskime vaikams užduoti klausimus ar pasiūlyti sprendimus.
- Pasilinksminkime. Ne, finansinis ugdymas nėra nuobodus ir pilkas mokslas. Galime žaisti stalo žaidimus ar vaidmeninius žaidimus, žiūrėti ir aptarti filmus, investuoti mažomis sumomis ar diskutuoti pasitelkę diskusijų korteles. Kuo mažiau “sausos” teorijos!
- Būkime pavyzdžiu. Aha, čia gali būti sunkiausia. Jeigu mūsų pačių finansų valdymo įgūdžiai nėra patys geriausi, gali būti, kad mokant vaikus, teks keistis ir patiems – neimti vartojimo paskolos šeimos šventėms, kad padarytumėte įspūdį giminei, planuoti biudžetą, atsidėti pinigų nenumatytoms išlaidoms ir daugybė kitų dalykų, ties kuriais, tikėtina, “paslystame” kiekvienas.
- Leiskime praktikuotis. Kai mano vyresniajai dukrai ne viskas pavyksta iš pirmo karto, visada primenu, kaip ji išmoko rašyti pirmąją savo vardo raidę – iš pradžių apvedžiodavo jau parašytą, paskui jungdavo punktyrinę liniją, o tada jau ėmė keverzoti pati. Dabar ji rašo dailyraščiu. Ne, nepasakojau, kokios yra raidžių rašymo taisyklės ir neskaitėme knygų apie tai. Ji tiesiog daug praktikavosi. Leiskime vaikams praktikuotis su pinigais – duokime kišenpinigių, vyresniame amžiuje atidarykime banko sąskaitą ir suteikime kortelę, įtraukime į šeimos finansų sprendimus (arba bent jau diskusijas).
Jeigu manote, kad yra svarbu ugdyti vaikų finansinį raštingumą dabar, nelaukiant kol jie užaugs, ir norite sužinoti, kaip jį ugdyti, kviečiu jungtis prie laiškų tėvams „5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį raštingumą“: