Jubiliejus – pakalbėkime apie pinigus kitaip
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. birželis
Ar atkreipėte dėmesį, kad šių metų birželio 25 diena yra ypatinga? Šiemet švenčiame trisdešimt metų, kai po daugiau nei 50 metų į apyvartą grįžo litai. Nors viešojoje erdvėje informacijos nebuvo daug (arba aš nepastebėjau?), tačiau siūlau tiek patiems praplėsti akiratį, tiek sudominti vaikus.
Istorija
Ar kada nors domėjotės, kodėl ant litų pavaizduotas S. Daukantas, Vydūnas ar Trakų pilis? Nacionalinė valiuta atspindi šalies istoriją, kultūrą, identitetą. Banknotuose ir monetose vaizduojami istoriniai įvykiai, asmenybės, reikšmingi architektūros objektai ar šalies gamta. Be to, tam tikroms progoms atminti ar pažymėti leidžiami proginės monetos ir banknotai (jų, berods, Lietuvoje nebuvo išleista).
Litas buvo oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 spalio 1 d. Iki 1941 m. Vėl grąžintas į apyvartą 1993 m. birželio 25 d., jis gyvavo iki pat 2015 m., kai buvo įvestas euras.
Apie lito grąžinimą imta kalbėti dar 1989 m., kai prasidėjo paruošiamieji darbai. Diskutuota ne tik kokia pinigų sistema Lietuvoje turėtų būti, bet ir tai, kaip turėtų atrodyti naujai išleisti pinigai. Dailininkų, kurie norėtų dalyvauti kuriant litų eskizus, buvo daug, tačiau tų, kurie galiausiai ryžosi, liko 5 ar 6. Pasirodo, pinigų kūrimas nėra toks paprastas darbas ir nė iš tolo neprimena įprasto piešimo. Patirties Lietuvoje neturėjome jokios – Sovietų Sąjungoje tai buvo itin slapta sritis, patys pinigai buvo gaminami Rusijoje. Darbą dailininkams netikėtai palengvino iš Australijos aplankyti giminių Lietuvoje atvykęs Kęstutis Lynikas, turėjęs ilgametę patirtį pinigų gamybos srityje, kurią įgijo dirbdamas Australijos centriniame banke.
Pasak istoriko E. Rimšos, tuomet aktyviai dalyvavusio kuriant būsimų banknotų koncepciją, buvo nutarta atsisakyti vaizduoti kunigaikščius (jie buvo ant tarpukario Lietuvos lito banknotų), nes nėra išlikusių jų istorinių portretų, juos būtų reikėję sukurti, be to, modernios valstybės tokios praktikos seniai atsisakė. Apsispręsta ant pinigų vaizduoti pirmojo Atgimimo laikotarpio žmones, kurie siekė išvaduoti Lietuvą iš carinės Rusijos pančių ir atvedė ją į tarpukario nepriklausomybę. O visa kita – jau istorija, su kuria siūlau susipažinti kartu su vaikais.
Muziejai
Pinigų muziejus Lietuvoje yra vienas – Lietuvos banko pinigų muziejus Vilniuje. Jame rasime muziejams būdingus eksponatus su išsamia informacija apie pinigus, jų vertę ir istoriją, bankininkystę bei interaktyvias pramogas, kurios mokymosi procesą padaro daug smagesnį. Čia apstu teminių filmų ir žaidimų. Be to, galima nusikaldinti suvenyrinę plokštelę, pasisvėrus ant svarstyklių sužinoti savo vertę, jei tiek, kiek sveriame, turėtume aukso, sidarbo ar platinos. Muziejaus erdvės padalintos pagal amžiaus grupes, todėl priklausomai nuo vaiko amžiaus, galime pasirinkti, kur norime eiti.
Smarkiai rekomenduoju skirti laiko edukacinėms programoms – jos taip pat suskirstytos pagal amžių ir yra įdomios tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Taip pat veikia ir Lietuvos banko Kauno filialas, kuris siūlo apžiūrėti istorinius Lietuvos banko rūmus Kaune. Kaune didesnis dėmesys skiriamas bankui kaip pastatui – pristatomas išlikęs autentiškas tų laikų interjeras, banko sukaupta meno kolekcija, 3 tonas sveriančios saugyklos durys ir kita.
Parodos
Praėjusiais metais lito šitmečio proga vyko paroda M.K.Čiurlionio muziejuje. Šiemet užmačiau tik vieną, kuri vyksta Klaipėdoje – „Memelio prisminimai. Pinigų namai“ (plačiau – skaitykite čia). Parodos rengėjų teigimu, ekspozicijos tikslas – supažindinti lankytojus su 100-mečio laikotarpiu, nuo 1914 m. iki 2022 m., Lietuvoje cirkuliavusių pinigų turtinga istorija ir pinigų autoriais, dailininkais bei ekspertais. Eksponuojami Lietuvos, Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos pinigai.
Knygos
Besidomintiems lito istorija gali būti įdomu perskaityti Mindaugo Vinkaus knygą “Lito užkulisiai. Kęstučio Lyniko vaidmuo atkurtoje lito istorijoje“ (ją galite skaityti internetu – čia). Joje surinkti įdomūs ir keisti faktai, susirašinėjimų ištraukos. Knyga skirta suaugusiems arba vyresniems paaugliams, tačiau kai kurias knygos vietas galima drąsiai cituoti ir aptarinėti su jaunesniais. Ši knyga buvo išleista minint vienuoliktąsias atkurto lito metines.
Gerai paieškojus, galima rasti ir daugiau laisvalaikio praleidimo būdų, kurių metu galime supažindinti vaikus su litu ir jo atsiradimo istorija, aptarti banknotų ikonografiją ir padiskutuoti, kuo žymūs ir kodėl būtent tų žmonių atvaizdai pateko ant kupiūrų. Jeigu ieškote įkvėpimo, ką kalbėti su vaikais apie pinigus, kviečiu įsigyti diskusijų korteles, kurios gali prakalbinti kiekvieną vaiką: