Ką daryti, jeigu vaikai nuolat pameta ar pamiršta daiktus?
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2022 m. spalis
Ar tik mūsų namuose, ar ir pas jus – nuolat trūksta kepurių, šalikų ir pirštinių? Turime ~10 pirštinių porų, bent 6 šalikus ir dar kokias 7 kepures, tačiau jie nuolat kur nors “dingsta” (o pirštinių lieka tik po vieną).
Jei pas jus irgi taip būna, tuomet šis straipsnis – kaip tik jums.
Atskleisiu 4 paprastus žingsniukus, kurie leis į visą šią nuolatinę “daiktų pametimo” situaciją pažiūrėti naujomis akimis.
1. Nerėkime
Pas mus darbo dienų rytais viskas vyksta maždaug taip – atsikeliam, susiruošiam, pavalgom pusryčius, susišukuojam plaukus ir jau visi 3 vaikai susirikiuoja prie durų autis batų ir rengtis striukių. Ir tada paaiškėja, kad vienas neranda kepurės, kitas – šaliko, o trečias turi tik vieną pirštinę.
O juk reikia skubėti, nes PAVĖLUOSIME!
Ar esu tokiose situacijose rėkusi?.. Turiu pripažinti, kad taip…
Ar tuo didžiuojuosi? Ne…
Tikiu, kad yra šeimų, kuriose visų pirštinės, kepurės ir šalikai yra visada padėti vienoje vietoje ir juos lengva rasti. Tačiau ne visiems taip pavyksta.
Bet juk mes, suaugę, irgi ne tobuli? Tai jei mes netobuli, leiskime ir savo vaikams būti netobuliems…
2. Priimkime, kad vaikai skirtingi
Vieni vaikai – labai tvarkingi (ir niekada nieko nepameta), o kiti – tikri nutrūktgalviai, pametantys po daiktą per dieną. Ir su tuo viskas gerai. Tiesiog priimkime, kad vaikai – skirtingi. Ir mylėkime juos tokius, kokie jie yra.
3. Sutarkime, kad pametus daiktą vaikai perka naują už savo pinigus
Nuo maždaug 7-8 metų amžiaus, kai pradedame duoti vaikams reguliarius kišenpinigius, galima sutarti, kad už pamestus daiktus jie sumokėtų savais pinigais.
Kai šią taisyklę įvedžiau savo atžaloms – buvau labai stipriai nustebinta rezultatu. Dukra, pametusi striukę, už savo pinigus nusipirko naują, o kai netyčia ją suplėšė – dar nebuvau mačiusi tokio nuliūdusio vaiko! Anksčiau sakydavo “ai, nieko tokio”, o dabar ašarų upelių sustabdyti negalėjau.
Taigi ši taisyklė – jei pameti daiktą, naują perki už savo pinigus – tikrai veikia!
4. Neperlenkime lazdos
Kartais, prisiskaitę protingų žmonių patarimų tėvai perlenkia lazdą.
Viena mama pasakojo, kaip jos sūnus vieną rytą namie pamiršo kuprinę. Kadangi teoriškai tokiose situacijoje reikėtų leisti vaikui eiti į mokyklą be kuprinės ir “patirti pasekmes”, mama nusprendė taip ir padaryti.
Rezultatas – vaikas sėdi mašinoje, isterijoje tokioje, kad net mašinos stogas kilnojasi. Mama sprendžia dilemą – ar vaiką jėga iš mašinos iškrapštyti ir palikti gatvėje, kol nusiramins? O gal laukti mašinoje valandą? Ar visgi grįžti namo ir atvežti kuprinę?
Teisingo atsakymo nežinau ?.
Žinau tik tiek, kad reikėtų praktinėje situacijoje elgtis praktiškai, t.y. pažįstant savo vaiką arba nusileisti, arba ne – bet svarbiausia nebūti kvailai užsispyrusiam. Visgi ko reikėtų nepamiršti – tai pakalbėti apie situaciją, kai vaikas nurimsta.
Jei atpažinote save kurioje nors iš šių situacijų, kviečiu parsisiųsti nemokamą leidinį “10 ženklų, kad auginate išlepusį vaiką” – jame sąrašas ženklų, kurie padės jums įvertinti, kiek labai išlepinote savo vaiką – ir į kurią konkrečiai sritį reikėtų labiausiai akcentuotis.
Atsisiųsti leidinį galite čia: