Kaip kalbėti su vaikais apie reklamą?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. birželis
Mano aštuonmetė niekada nėra numetusi popierėlio miške. Tiesą sakant, net ir obuolio graužtuką tvarkingai deda į šiukšlių maišelį. Ji yra pažiūrėjusi David Attenborough filmą “Gyvenimas mūsų planetoje” (Netflix ieškokite “A Life in Our Planet”) ir dabar gan dramatiškai cituoja statistiką, kaip paskutiniais dešimtmečiais smarkiai nyksta laukinės gamtos plotai.
Tačiau lygiai taip pat jai būtinai reikia Rainbocorn “kiaušinio” ar tokios lėlytės, kur reikia pilti vandenį į indelį-pakuotę, tada groja muzikėlė ir skleidžiasi tarsi gėlė, kurios viduje – miniatiūrinė lėlytė. Lėlytė yra mažoji pirštelio dydžio, o tas visas “agregatas”, kuris išėmus lėlytę yra išmetamas (nes daugiau niekaip nepanaudojamas) – tokio drūto suaugusio vyro kumščio dydžio.
Jaučiate, koks disonansas? Lyg ir gamtos sergėtoja, bet taip pat – aktyvi plastiko entuziastė. Kaip gi čia yra?
Vaikai negalvoja tiek, kiek mes
Anokia čia naujiena – vaikai tiesiog nesusimąsto apie daugelį dalykų. Labai natūralu, kad kai šalia kalbama apie ekologines problemas, vaikas įsijaučia į jas, tuo tarpu kai akyse šmėkščioja ryški žaislų reklama, tada yra paprasčiausias noras pirkti ir žaisti, o ne sukti galvą dėl plastiko kiekio ar pakuotės perdirbimo.
Kaip gyventi su reklamomis?
Visi suprantame, kad tikėti reklamos iliuzija nėra gerai – leidžiame pinigus tam, ko mums nereikia, didiname vartotojiškumą ir išmetamų daiktų kiekį planetoje. Kita vertus, nuo reklamos nepabėgsime, todėl reikia išmokti su ja gyventi. Tai kaip elgtis?
Pirma – sugriaukime iliuziją
Jei tik yra galimybė – palyginkime realybę ir reklamos iliuziją. Bet koks dar “jeigu”! Youtube gausu video, kaip kuriamos reklamos. Įkvėpimui galima pažiūrėti maisto reklamų fotosesijų užkulisius čia.
Tikrai visi esame matę šampūno reklamą ir TAS auksines bangas. Mano jaunoji auksaplaukė nuolatos baksnoja pirštu į ekraną, kad ji nori tokių plaukų, todėl pirkime būtent šitą šampūną. Nėra paprastesnio būdo parodyti skirtumus tarp iliuzijos ir tikrovės, nei su bet kuriuo reklamuojamu šampūnu. Galiu galvą guldyti, kad tiesiog išplauti ir išdžiovinti plaukai niekad neatrodys “kaip iš reklamos”. Gal laikas eksperimentui su vaikais namuose?
Antra – mokykime atskirti norą ir poreikį
Mano gyvenime buvo etapas, kada buvau impulsyvi pirkėja. Esu prisiekusi fizinių parduotuvių nemėgėja, todėl šitą savo “aistrą” realizuodavau interente. Iki šiol galiu profesionaliai konsultuoti, kurios parduotuvės turi geriausias įvaizdines fotosesijas ir kuriose labiausiai norisi pirkti. Ar man tikrai reikėjo n-tosios palaidinės? Atsakymą žinote ir jūs, bet aš puikiai sugebėjau save įtiktinti, kad būtina.
Su vaikais sunkiausias yra kalėdinis laikotarpis, kai “lyja” reklamomis tiek televizijoje, tiek lankstinukais pašto dežutėje. Tada, net ir šventinio maratono metu, tenka skirti ypač daug laiko aiškinant, kad reklama yra tik manipuliacija, pardavinėjanti laimę, džiaugsmą ir gerą emociją. Kartą darėme eksperimentą – aš klausiau vaikų, kokius jausmus kelia viena ar kita reklama. Atsakymai buvo labai įdomūs, išbandykite ir jūs, o rezultatus aptarkite!
Trečia – sąmoningai “išmeskime” reklamas
Visiškai reklamos atsikratyti neįmanoma – ji “lipa” iš televizoriaus ir telefono ekranų, “persekioja” gatvėje, randa mus pašto dėžutėje ar ant prekystalio perkant kavą išsinešimui. Tačiau aš sau ir vaikams stengiuosi kurti kuo švaresnę aplinką.
Kai prisipažinau, kad perku per daug ir tai, ko man nereikia, bet labai gražiai atrodo nuotraukose, atsisakiau visų naujienlaiškių. Dabar nematau nuolaidų ir išpardavimų, tai teoriškai perku brangiau. Bet įvertinus tai, kad perku tik tada, kai pačiai reikia, o ne kai naujienlaiškis pasiūlo, aš gerokai sutaupau.
Su vaikais žiūrime filmukus ir per televiziją. Stengiuosi to niekada nedaryti tiesiogiai. Geriau jau “numuilinu” filmo pradžią kažką veikiant kartu ir paskui turiu galimybę reklamas tiesiog prasukti. Gal ir jūs turite išradingų receptų, kaip “išvalyti” savo aplinką nuo reklamos?
Ketvirta – žiūrėkime reklamas kartu
Nors tai prieštarauja prieš tai duotam patarimui, tačiau iš tiesų analizuokime tuos likusius praktinius pavyzdžius kartu. Reklama pati savaime nėra blogis, kai ji skirta informuoti (aš ypač mėgstu lauko stendus su renginių reklamomis). Tačiau komercinė reklama, perdėtai išryškinanti produkto privalumus ir neparodanti jo trūkumų, tiesiog bando įtikinti pirkti. Todėl kartu su vaikais kritiškai įvertinkime reklaminę žinutę ir jos tikslus.
Nepasiduoti reklamos įtakai – ne tik sutaupyti pinigų. Kartu tai reiškia kritinį mąstymą, sąmoningai priimtą sprendimą ir mažesnį vartojimą. Tai tokie įgūdžiai, kurie pravers priimant kitus finansinius ir ne tik sprendimus. Jei norite išmokyti vaikus kitų finansinio raštingumo įgūdžių, skaitykite Linos Banytės-Surplienės knygą “Apie pinigus su vaikais”: