Kokie pagrindiniai dalykai mokant paauglius elgtis su pinigais?
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2022 m. birželis
Ar pamenate save paauglystėje ir ką jūsų tėvai jus mokė apie pinigus?
Viena mama pasakoja:
“Nebepamenu, kiek man buvo metų, kai močiutė tai ėmė kalti į galvą, bet labiausiai iš vaikystės įstrigusi finansinio raštingumo pamoka – „vaikeli, pinigai ant medžių neauga“. Tėvai didelio dėmesio mokymui apie pinigus neskyrė, gaudavau tam tikrą sumą pinigų pietums mokykloje ir „nuolatiniui“. Todėl turiu pripažinti, kad žengiant pirmuosius savarankiškumo žingsnius studijų metais suvaldyti ribotą biudžetą ir didelį apetitą atsivėrusioms galimybėms nebuvo lengva. Tačiau, prisimindama močiutės žodžius, anksti susiradau darbą ir žingsnelis po žingsnelio mokiausi.”
Šiais laikais dalis tėvų (bet, deja, ne visi!) yra gerokai dėmesingesni vaikų finansiniam raštingumui ir vaikus moko dar prieš paleisdami gyventi savarankiškai. Visgi reikia pastebėti, kad finansinio raštingumo tema populiaresnė tapo visai neseniai. Tad paauglių žinios apie pinigus gali labai skirtis – priklausomai nuo to, kada pradėjome juos apie tai mokyti. Jeigu jūs auginate paauglį ir ieškote informacijos, kokie yra pagrindiniai dalykai mokant paauglius elgtis su pinigais, kviečiu skaityti šiandienos įrašą.
Jeigu apie pinigus mokėte nuo vaikystės…
… noriu kartu pasidžiaugti, mat su vaikais pradėti kalbėti apie pinigus rekomenduojama kuo anksčiau. Jei pradėjote anksti, tikėtina, kad jūsų paauglys jau gauna kišenpinigius, supranta kas kiek kainuoja ir turi bent minimalius pinigų valdymo įgūdžius.
1. Tęskite, ką darėte iki šiol
Tokiu atveju viskas, ką reikia daryti – tęsti, ką darėme iki šiol, atsižvelgiant į vaiko amžių. Paauglys turėtų toliau stiprinti ir vystyti papildomo uždirbimo, taupymo ir kritinio mąstymo vartotojiškumui įgūdžius.
2. Perleiskite vis daugiau atsakomybių ir toliau ugdykite savarankiškumą
Paaugliui jau galime duoti daugiau kišenpinigių ir praplėsti pirkinių, už kuriuos jis atsakingas, sąrašą. Tai puikus praktinis būdas formuoti kritinį požiūrį į vartotojiškumą – ar septinti marškinėliai tikrai padarys tave laimingesnį? O kur dėsi tuos kitus penkerius, kurie nusibodo? Gal vietoj naujų pirkimo galima patobulinti jau turimus (išbandykite tekstilės dažus!).
3. Pasiūlykite praktiškai išbandyti užsidirbti papildomų pinigų
Taip pat, ką teoriškai kalbėjome mažamečiui apie būdus užsidirbti, galime pasiūlyti paaugliui išbandyti praktiškai.
Šalia jau tikriausiai išbandytų būdų (depozito pridavimas, paslaugos kaimynams), galbūt vaikas turi pomėgį, kurį galima komercializuoti (pvz.: kompiuterinės grafikos dizaino paslaugos ar papuošalų gamyba)? Taip pat paaugliai galėtų parduoti savo turimus senus daiktus (išaugtas dviratis ar tie penkeri nusibodę marškinėliai) ar netgi pradėti dirbti. Tik čia reikėtų mūsų pagalbos – tiek dėl veiklos įforminimo, tiek dėl įdarbinimo reikalavimų.
4. Nepamirškime investavimo pagrindų
Galiausiai su vyresniais vaikais laikas kalbėti apie investavimą. Čia jau tik nuo mūsų noro ir vaiko susidomėjimo priklauso, kaip plačiai gilinsimės į šią temą. Visgi rekomenduočiau numatyti nedidelę pinigų sumą investicijoms, kad paauglys praktiškai pamatytų, kaip „auga“ (arba kartais ir krenta) pinigai.
Jeigu iki šiol paauglio apie pinigus nieko nemokėte…
… nenusiminkite. Mokslininkai nustatė, kad pokalbiai apie pinigus ir vertybes gali padaryti didelę įtaką bet kuriame amžiuje. Tad jeigu iki šiol to nedarėte, kviečiu mokyti paauglį apie pinigus nuo dabar.
Gali būti, kad Jūsų paauglys nori naujausios kompiuterinio žaidimo versijos, bilieto į koncertą bei penktos poros džinsų ir visko nori iš karto. Taip yra paprasčiausiai todėl, kad jis dar nesupranta pinigų vertės, nežino, ką reiškia palaukti (t. y. susitaupyti brangesniam pirkiniui) ir, tikėtina, nesupranta, kas kiek kainuoja. Taigi su paaugliu, kuriam iki šiol viskas buvo perkama, kuris neturėjo pasirinkimo galimybės ką įsigyti ir kuriam „palūkanos“ yra tik neaiškus žodis iš matematikos uždavinio, teks pradėti nuo pradžių, ką ir darytumėte su 6 – 7 metų vaiku.
1. Pradėkite duoti kišenpinigius už perleistas atsakomybes
Pirmiausia, pradėkite duoti kišenpinigius – ne šiaip pinigus išleisti, o tam tikrą sumą pinigų, skirtą tam tikriems pirkiniams, taupymui ir aukojimui.
Tarkime, pradedate duoti kišenpinigius, tačiau sutariate, kad vaikai patys pirks pramogas (pvz. bilietus į kiną), gardėsius (saldainiai, spragėsiai, ledai…), kanceliarines priemones. Taip pat vaikai dalį kišenpinigių galėtų atsidėti brangesniems pirkiniams, kurių išlaidas galime dalytis per pusę.
2. Po truputį didinkite kišenpinigius ir perleidžiamas atsakomybes
Jeigu tik pradedame duoti kišenpinigius, jų suma turėtų būti nedidelė (kad viską neapgalvotai išleidus, smarkiai „neskaudėtų“), tačiau vėliau atsakomybės ribas plėskime.
Mūsų siekis, kad paauglys turėtų pinigų ir pats galėtų spręsti dėl savo pramogų ar siurprizų kitiems ir tam tikrų pastoviųjų išlaidų (pvz.: telefono sąskaita, būreliai) bei gebėtų susitaupyti dovanoms (draugų gimtadieniams ar Kalėdoms), didesniems pirkiniams, mokyklinėms išlaidoms, drabužiams ir pramogoms per šeimos atostogas.
3. Jei skolinate pinigus, skolinkite su palūkanomis
Žinoma, pradžioje bus klaidų ir „paslydimų“. Todėl tai gera proga supažindinti su pinigų skolinimo koncepcija. Skolindami pinigus, iš karto susitarkite, per kiek laiko ir su kokiomis palūkanomis vaikas juos grąžins. Patyręs, ką reiškia palūkanos, paauglys tikrai ims racionaliau planuoti pirkinius ir dėlioti savo biudžetą.
4. Parodykite būdus užsidirbti
Mokydami vaiką leisti pinigus, nepamirškime supažindinti su būdais užsidirbti. Kišenpinigiai paprastai užtikrina minimalius vaiko poreikius (t. y. neduodame tiek, kad vaikas leistų be saiko ir dar liktų), todėl bet koks būdas užsidirbti gali būti smarkiai motyvuojantis. Pabandykime kartu su paaugliu pagalvoti, ką jis norėtų ir galėtų veikti.
5. Kalbėkite apie pinigus
Galiausiai, jeigu iki šiol to nedarėte – pradėkite garsiai kalbėti apie pinigus.
Bet kurio amžiaus tarpsnio vaikai geriausiai įsimena praktinius pavyzdžius, o ne teorines pamokas.
Mes kartu su vaikais planuojame vasaros atostogas (pvz.: svarstome, ar geriau keliauti lėktuvu ar mašina – kiek kainuos ir kiek užtruks), pramogas (pvz.: planuojame vasaros koncertus – nors ir visur norisi, bet pramogoms skirtas biudžetas yra ribotas) ir pirkinius maisto produktų parduotuvėje.
6. Mokykite skirstyti gaunamus pinigus
Duodami kišenpinigius taip pat aptarkime, kam jie turėtų būti skirti, padiskuotuokime, kaip jie turėtų būti paskirstomi. Taip pat kelkime klausimus, kaip priimamas sprendimas ką nors įsigyti, kas yra būtinieji pirkiniai ir spontaniškas pirkimas arba kodėl dalį pinigų reikėtų aukoti.
Jeigu Jums kyla daugiau klausimų apie vaikų finansinį raštingumą, kviečiu parsisiųsti nemokamą leidinį tėvams „TOP3 tėvų užduodami klausimai apie pinigus” čia: