Kaip neužkibti ant reklamos kabliuko?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. spalis
Prieš keletą mėnesių jau rašėme apie tai, kaip kalbėti su vaikais apie reklamą (tinklaraščio įrašas – čia). Vaikai gali būti lengvai paveikiami reklamų, nes iki galo nesupranta paslėptų žinučių. Ilgėjantys rudens vakarai, kai, deja, daugiau laiko praleidžiame prie televizoriaus, telefonų ir planšečių yra puikus laikas lavinti vaikų kritinį mąstymą ir tam puikiai pasitarnauja reklamos.
Kokie psichologiniai triukai naudojami reklamose?
Vienas iš didžiųjų reklamos magnatų David Ogilvy yra pasakęs, kad “Jeigu reklama “neparduoda”, ji nėra pakankamai kūrybinga”. Reklamos kūrėjai kūrybingai slepia įvairius psichologinius triukus reklamose, kuriais bando mus (ir mūsų vaikus) “pagauti”. Kartu su vaikais stebėdami reklamas (lauke, popierinėje spaudoje, per televiziją, per radiją, internetu ir t.t.) pabandykime nustatyti, koks triukas yra naudojamas?
Socialiniai įsitikinimai
Kartais perku daiktus, kurių man reikia, bet apie kuriuos nieko neišmanau ir net nežinau, kokias jų savybes reikia lyginti – pvz.: svarmenys sportui namuose. Labai dažnai perku vadovaudamasi pardavėjo rekomendacija: “Na, kiti labiausiai perka šiuos…”. Pati neturėdama supratimo, kuo prekės skiriasi tarpusavyje, pasitikiu, kad jeigu tai populiariausia prekė, tai ji man irgi tiks. Ar pastebėjote, kad el.parduotuvės taip pat dažnai turi “perkamiausių” skiltį? Tokia reklama veikiamas žmonių noras sekti kitus, priimti sprendimus pagal daugumos nuomonę.
Ribotumas
Nors gyvename pertekliaus amžiuje ir tikrai aišku, kad jeigu yra perkančių, tai atsiras ir parduodančių, tačiau mus vis tiek smarkiai veikia reklamos, kuriančios trūkumo jausmą: “tik 20 vienetų”, “tik šiandien už ypatingą kainą”, “nepraleisk progos”, “daugiau tokių nuolaidų nebus” ir pan. Jeigu atidžiau stebėtume tą prekę, matytume, kad nuolaidos tikriausiai teikiamos nuolat, kai tik pasitaiko kokia nors proga, o pranešus apie paskutinius 20 vienetų, būtinai papildoma dar 5, kad tik turėtumėme progą įsigyti. Tokios reklamos skatina priimti sprendimą pirkti kuo greičiau.
Prekės ar paslaugos savybės
Reklama stengiamasi parodyti, kokią naudą iš prekės ar paslaugos gali gauti vartotojas: geriausias, sveikiausias, labiausiai taupantis, su daugiausiai baltymų ir pan. Tokia reklama yra labai paveiki, nes juk visi mes norime pirkti “-iausią” prekę. Tačiau net jeigu siūlomas daugiausia baltymų turintis sūrelis, gal mums užkandžių šiuo metu jau pakanka, o gal reikėtų rinktis apskritai sveikesnę alternatyvą.
Pasitikėjimas
Neseniai vyko krepšinio čempionatas. Jeigu žiūrėjote visas rungtynes, reklamos pertraukų metu tikriausiai pastebėjote, kad mūsų rinktinės žaidėjai buvo prekybos tinklo lentynose, užkandžiavo mėsos gaminiais gamtoje ir pan. Daug reklamų stengiasi pasinaudoti garsiomis asmenybėmis ir taip kurti pirkėjų pasitikėjimą – juk jeigu reklamuoja Sabonis, gi negali būti blogai?
Emocijos
Mano močiutė gamino labai skanų paštetą, o mama verda be proto skanią obuolienę. Galėčiau vardinti ir daugiau nostalgiškų skonių. Tai žino ir reklamos kūrėjai, todėl reklamose plačiai naudojamos frazės: “pagal senolių receptą”, “močiutės uogienė”, “kaimiška dešra”. Taip pat reklamose, orientuotose į tam tikras amžiaus grupes gali būti naudojami tos grupės “jaunystės” laikmečio kadrai, muzika. Juk daugelis mūsų turime šviesius “jaunų dienų” prisiminimus, todėl galimai reklamuojamą produktą asocijuosime su tuo laikotarpiu. Tai pat emocijoms ir pasitikėjimui naudojamos kilmės šalies faktorius – itališki makaronai, lietuviškas sūris, graikiškos alyvuogės.
Vertės pasiūlymas
Kartą el.parduotuvėje ieškojau grandinėlės. Radau patinkančią, tačiau netrukus ekrane pasirodė užrašas: “pirk dvi ir trečią gausi nemokamai”. Nežinau kodėl, bet taip ir padariau. Dabar nešioju tą vieną, kurios ir reikėjo, o dvi mėtosi stalčiuje kaip sąžinės priekaištas. Pasimoviau ant paties paprasčiausio, tačiau kai kurioms prekių grupėms efektyviausio “triuko” – taikomos nuolaidos, žema kaina, akcija, “du už vieno kainą” ir pan.
Tai tik keletas dažniausiai reklamoje naudojamų technikų. Reklamos kūrėjai dažnai tiria vartotojų psichologiją ir elgesį, kad suprastų, kokie metodai yra efektyviausi siekiant parduoti prekes ar paslaugas. Galbūt dabar žiūrėdami su vaikais vaizdo įrašą per televizorių ne peršoksime reklamų bloką, bet paanalizuosime kartu, kokiu kabliuku kuri reklama mus bando pagauti? Kritinis mąstymas yra vienas iš kertinių įgūdžių ugdant finansinį raštingumą (ir ne tik). Jeigu jums kyla daugiau klausimų apie vaikų finansinį ugdymą, kviečiu parsisiųsti nemokamą leidinį “Top 3 tėvų klausimai apie vaikų finansinį ugdymą”: