Kiek mes turime laiko?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. sausis
Metų pabaigoje socialinėje erdvėje akis užkliuvo už jau matyto, bet kas kartą šiek tiek supurtančio paveikslėlio, kuriame pavaizduota 90 žmogaus metų mėnesiais – 36 burbuliukų stulpeliai ir 30 burbuliukų eilučių, 1 080 mėnesių iš viso. Vat taip paprastai – visas gyvenimas ant vieno lapelio.
Pabandžiau vizualizuoti, kiek laiko studijavau, kiek laiko dirbau viename ar kitame darbe ir netikėtai pabandžiau suskaičiuoti, o kiek gi turiu laiko vaikų ugdymui. Jei skaičiuosime, kad vaikai kartu gyvena iki 18 metų, tai turime 6 eilutes (kiekvienoje eilutėje yra 36 burbuliukai, t.y. 3 metai). Tačiau jei kalbame apie vaikų finansinį raštingumą, tai sąmoningas mokymas prasideda ne anksčiau trejų metų. Turime 5 eilutes. Čia jei pasiseka, nes itin audringos paauglystės atveju, gali nusibraukti ir paskutiniai treji metai, kai vaikas lyg ir gyvena kartu, bet jau nebelabai. Tai lieka 4 eilutės arba 144 mėnesiai. Žinoma, tai tik sausi skaičiai, gyvenime būna visaip. Bet vis tiek ne tiek jau ir daug, tiesa?
Nepanikuokime
Jeigu skaičiai sukrėtė tiek, kad atrodo, neverta net pradėti – netiesa. Nesvarbu, kada pradėsime, tai bus vis tiek geriau nei visiškai nieko nedaryti. Nors pagrindinė taisyklė yra kalbėti apie pinigus kuo anksčiau, tačiau net jei vaikai paaugliai, pradėję kalbėti apie pinigus ir vertybes dabar, galime stipriai paveikti jų suvokimą ir gyvenimo kryptį.
Susidarykime planą
Mane ramina, kai susidarau sąrašą – metų tikslų, savaitės pirkinių ar dienos darbų. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, su juo apie pinigus kalbėsime skirtingai. Todėl pravartu susiplanuoti, kaip dažnai ir kiek kišenpinigių duosime, už kokius dalykus vaikas mokės pats, kaip skatinsime taupyti, nuo kada mokysime investuoti ir panašius dalykus.
Pradėkime jau dabar
Aš ilgą laiką (t.y. daug metų) bandžiau pradėti mankštintis. Lapkričio pradžioje nusprendžiau, kad nuo sausio 1 d. Kitais metais birželio 3 d. – kad nuo liepos 1 d. Paskui buvo daug pasižadėjimų, kad nuo pirmadienio. O pradėjau rugsėjo 5 d., viduryje savaitės.
Nelaukime tinkamo momento, kada jau mes būsime pasiruošę, o vaikai nusiteikę kalbėtis apie pinigus. Į parduotuvę kartu apsipirkti galime pakviesti jau šiandien, kišenpinigius galime duoti rytoj, o pažaisti stalo žaidimą apie pinigus – šį savaitgalį. Jeigu dar iki šiol nekalbėjome su vaikais apie pinigus, galime jausti nepatogiai, tačiau finansinis ugdymas – ne ekonomikos magistro programa, mokomės iš gyvenimo, tam tikras vietas paaiškindami ir akcentuodami. Todėl pirmuosius žingsnius galime žengti nedelsdami.
Būkime nuoseklūs
Mano draugė, prisiklausiusi patarimų, kaip finansiškai ugdyti vaikus, labai džiugiai ėmėsi kišenpinigių idėjos. Susitikusi po ilgesnio laiko, paklausiau, kaip sekasi. Pasirodo, kišenpinigiai – visiškai nepasiteisino. Nustebau… Visgi paaiškėjo, kad draugė kišenpinigius duodavo nereguliariai, vaikai, negaudami pinigų, sunkiai galėjo priimti sprendimus ką nors pirkti, o gavę didesnę sumą už ilgesnį laikotarpį – pamesdavo galvą nebežinodami, kaip elgtis. Bėdos išsisprendė, kad draugė ėmė pervesti kišenpinigius į korteles. Finansinis ugdymas yra kaip maratonas, todėl „treniruotis“ reikia nuolatos. Pradėję nuo smulkių kišenpinigių skanėstams, po kurio laiko vaikams galėsime patikėti didesnes sumas, supažindinti su investavimu ir taupymu, tačiau tik tada, kai vaikai turės rutiną ir sistemą, kada ir kiek pinigų gauna. Svarbiausia, pradėję nesustokime, nedarykime pauzių, o apie pinigus kalbėkime pastoviai ir kasdienėse situacijose. Jeigu norite sudominti vaikus nuo mažų dienų ir į kasdienybę pinigų temą įtraukti neskirdami tam daug laiko, kviečiu įsigyti diskusijų korteles: