Ar geriau kišenpinigius duoti grynais ar į kortelę?
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2022 m. rugpjūtis
Mokėjimų kortelė, bekontakčiai atsiskaitymai kortele, bekontakčiai atsiskaitymai telefonu ar laikrodžiu – naudojuosi viskuo, kad tik būtų lengviau, greičiau, paprasčiau. Nuo tada, kai darbo užmokestį pradėjau gauti „į kortelę“, su grynaisiais pinigais susiduriu vis rečiau – ar bankomatas nepakeliui, ar kupiūros per stambios smulkiems atsiskaitymams, ar centai netelpa piniginėje. Todėl mano maži vaikai, nematydami grynųjų mano piniginėje ir praleisdami pro akis kortelės brūkštelėjimą parduotuvėje, kurį laiką nesuprato, kad viskas turi savo kainą ir kad pinigai yra ribotas išteklius. Viena mano draugė specialiai ėmė grynintis pinigus ir juos naudoti eidama apsipirkti su sūnumi, kad jis suprastų, ką reiškia pinigai.
Atėjus laikui vaikams duoti kišenpinigių, susiduriame su klausimu, kokia forma būtų geriau? Žemiau pateikiu savo argumentus, kad būtų lengviau apsispręsti.
Geriau grynais, nes:
1. Mažiems vaikams lengviau suprasti
Maži vaikai nesupranta abstrakčių dalykų, todėl kalbėti su vaikais apie pinigus rodant plastiko gabalėlį ir bankinės sąskaitos išrašą kompiuterio ekrane yra sudėtinga. Maži vaikai nemoka arba dar tik mokosi palyginti skaičius, todėl nebūtinai supras, kiek išleidus pinigų jų sumažėjo. Tuo tarpu pinigų krūvelė, kaip saldainių maišelis – pinigus išleidai, saldainius suvalgei ir jų nebeliko, viskas matyti plika akimi.
2. Vaikai mokosi skaičiuoti
Maži vaikai skaičiuoja pirštais. Todėl gavę 2 eurų monetą prie turimų 5 eurų banknoto lenkia pirštukus: „šeši“, „septyni!!!”. Net ir mokėdami skaičiuoti mintinai, vaikai lengviau skaičiuoja banknotus ir monetas, o ne skaičius popieriaus lape. Be to, suklydus, turimus pinigus galima perskaičiuoti. Pervedant kišenpinigius į kortelę, vaikams skaičiuoti nieko nebereikės – viskas bus surašyta banko išraše, todėl dar iki galo nesusiformavę skaičiavimo įgūdžiai nebus lavinami.
3. Vaikams lengviau skirstyti pinigus
Jaunystėje viena mano draugė, pradėjusi savarankišką gyvenimą, turėjo atskirus vokelius – „maistui“, „pramogoms“, „drabužiams ir kosmetikai“, „kelionei“, „automobilio draudimui ir remontui“. Mėnesio pradžioje gavusi pinigų juos išskirstydavo į vokelius ir labai stropiai save drausmindavo neliesti vokelių ne pagal paskirtį.
Dabar finansų patarėjai mums, suaugusiems, pataria turėti atskiras banko sąskaitas taupymui ir einamosioms išlaidoms. Kai pinigai vienoj vietoj (t. y. vienoje sąskaitoje) būna sunkiau atsispirti spontaniškiems pirkiniams, sunkiau sekti santaupas ir pan. Vaikams tokie dalykai dar sudėtingesni. Todėl kišenpinigius grynaisiais pinigais lengviau valdyti, skirstyti skirtingiems tikslams, kai vaikas fiziškai gali padalinti pinigus į skirtingas krūveles. Tam galima naudoti ir minėtą „vokelių“ sistemą ar sugalvoti kitokį būdą.
Geriau į kortelę, nes:
1. Šiuolaikiškiau
Mokėjimai grynaisiais pinigais nuosekliai mažėja – 2016 m. atsiskaitymų prekybos vietose grynaisiais pinigais atlikta 75 proc., o 2019 m. – 68 proc. Nuo šių metų apriboti atsiskaitymai grynaisiais, kai sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų. Tikėtina, kad ateityje grynųjų pinigų gali apskritai nebelikti. Todėl kišenpinigių mokėjimas į kortelę pratina mūsų vaikus prie virtualių pinigų ir ruošia juos naujajai realybei.
2. Saugiau
Prasidėjus mokslo metams tėvų forumuose pasipila istorijos apie atimtus pinigus – kažkas patykojo tamsoje prie laiptinės, kažkam pagrasino už mokyklos kampo. Žinoma, atimti gali ir mokėjimo kortelę, tačiau laiku sureagavus, ją galima užblokuoti. Be to, mokėjimo kortelę vaikai nešiojasi su telefonu (arba pačiame telefone) ar kartu su viešojo transporto kortele, tuo tarpu grynuosius pinigus (ypač monetas) vaikai linkę įsimesti bet kur – striukės ar kelnių kišenę, kuprinės kišenėlę. Kaip tyčia, ne vietoje padėti pinigai išbyra ir pasimeta. Pinigų iš kortelės vaikai negali skolinti (nebent „užmeta“ už draugo pietus), todėl taip laikyti pinigus yra saugiau.
3. Lengviau peržiūrėti išlaidas
Šis argumentas tinkamas tiek tėvams, tiek vaikams. Aš pati duodu vaikams kišenpinigius į kortelę, todėl galiu patikrinti vaikų išlaidas. Taip pat ir vaikai, su mūsų pagalba, per mobiliąją programėlę ar e-bankininkystę gali peržiūrėti išlaidas, sekti biudžetą. Mobiliosios aplikacijos sukurtos taip, kad grupuoja išlaidas pagal jų pobūdį, todėl ypač vyresnieji vaikai gali pasitikrinti savo išlaidas pagal skirtingas kategorijas.
4. Vaikai mokosi naujų dalykų
Nors duodant kišenpinigius į kortelę nelavinamas vaikų įgūdis skaičiuoti, tačiau lavėja kiti. Vaikai mokosi naudotis e-bankininkyste kompiuteryje ar telefone, susipažįsta su biudžetavimo įrankiais, grafikais ir diagramomis. Be to, vaikai, turėdami mokėjimų kortelę, su mūsų pagalba gali mokytis investuoti.
5. Patogiau
Kaip ir minėjau, aš beveik visą laiką neturiu grynųjų pinigų. Šiemet spontaniškai su šeima užsukome į Kaziuko mugę (aš, aišku, su dviem kortelėm ir 8 eurais 20 centų grynųjų) ir netyčia įpuolėm į juodosios keramikos meistrų palapinę. Į akis iš karto krito ąsotis ir aš jau žiojausi klausti, kur čia artimiausias bankomatas, bet buvau nustebusi, kai pardavėjas nuramino ir ištraukė išmanųjį kortelių skaitytuvą. Taigi dabar net ir turguje galima atsiskaityti kortele.
Apibendrinant
Tikiuosi, kad šie argumentai padėjo jums apsispręsti, ar vaikams kišenpinigius duosite grynais ar kortele. Aš sakyčiau, kad visai mažiems (iki 6 m.) duokime grynaisiais, o nuo 6-7 m. jau galime pereiti prie kortelių. Juk gerai nuo mažumės vaikus pratinti prie išmaniosios bankininkystės 😉.
Jeigu norite daugiau sužinoti apie vaikų finansinį raštingumą ir kaip jį ugdyti, kviečiu jungtis prie laiškų tėvams „5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį raštingumą“.