Pinigai nepatenka tarp pagrindinių įgūdžių, kuriuos turiu išmokyti savo vaiką. Bet ar tikrai?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2022 m. gruodis
Mano pažįstamų rate nemažai tėvų veda savo pradinukus į privačias mokyklas. Jeigu paklaustumėte jų, koks yra svarbiausias ateities įgūdis, tikriausiai vienbalsiai atsakytų: programavimas! Atrodo, kad dabar visi vaikai to mokomi dėstant pagrindinę programą arba bent jau užklasinių veiklų metu. Apskritai, neįtikėtina, kaip smarkiai prasiplėtė mokyklų programos – smarkiai akcentuojamos STEM (angl. science, technology, engineering and maths – gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) veiklos, pamokų metu integruojami aplinkosaugos, visuomenės sveikatos dalykai, vyksta keramikos, teatro užsiėmimai. Visgi peržiūrėjus bendrąsias ugdymo programas, neradau nė vieno privalomo dalyko, kuriame būtų plačiau mokoma apie pinigus.
O kada apie pinigus mokome šeimose? Nors 94% vaikų apie finansinį raštingumą sužino iš tėvų (natūralu, jei to nėra privalomai mokoma mokykloje), visgi finansinis raštingumas nėra tarp tų įgūdžių, kurie ugdomi pirmiausia. Bet ar turėtų?
Taip, nes finansinis raštingumas yra būtinas įgūdis
Su trigonometriniais skaičiavimais susidurti tenka, bet tikrai retokai, o Gabono sostinės net ir tris dienas galvodama neprisiminčiau (bet jau pasiguglinau – Librevilis!). Tačiau pinigus skaičiuoju kasdien. Ne, nedirbu kasininke, tiesiog kasdieniai pirkiniai, pavedimai už vaikų būrelius ir komunalinius patarnavimus, dabar – kalėdinės dovanos… Neabejotina, kad ir mūsų vaikai, paaugę ar užaugę, pinigus skaičiuos kiekvieną dieną.
Taip, nes finansinis raštingumas suteikia stabilumo
Jeigu tik užtektų išsitraukti grynuosius ar kortelę ir apmokėti už pirkinius, viskas būtų labai paprasta. Tačiau viena pagrindinių pinigų savybių yra ta, kad jų visuomet trūksta. Skamba kaip nevykęs juokelis, tačiau tiems, kurie neturi finansinio raštingumo pagrindų, nemoka planuoti savo išlaidų, nesugeba pasiruošti mėnesio ar metų biudžeto, tai yra graudi tiesa.
Džonatanas Sviftas yra pasakęs, kad „išmintingas žmogus turi turėti pinigus savo galvoje, bet ne savo širdyje“. Tad paradoksalu, tačiau kuo daugiau tikslingai vaikams aiškinsime apie pinigus, tuo mažiau jie kalbės apie juos ateityje. Įdomiausia, kad dažnai net nepagalvodami su vaikais apie tai jau kalbame.
Tikriausiai visi esame mestelėję frazę parduotuvėje: „tikrai nesąmoninga kaina kaip už tokį daiktą!”. Taip vaikui formuojame įprotį vertinti, ar kaina atitinka daikto vertę. Kaip tik užvakar rinkome gimtadienio dovaną klasiokei. Mano mažoji septynmetė jau geba įvertinti, kad maža lėlytė, kuri kainuoja 25 eurus yra neadekvati kaina, todėl ieškojome kitos dovanos. Mat daugybę kartų prieš tai svarstėme, ką su kokiu žaislu galime nuveikti, ar išmetus visas gražias dekoracijas dar lieka su kuo žaisti ir pan.
Supažindinę vaiką su būdais užsidirbti, išmokę atsakingai leisti pinigus, planuoti pirkinius, paskirstyti asmeninius finansus trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams, suteiksime vaikams įrankį stabiliam finansiniam gyvenimui. Tikėtina, kad kai galvos nespaudžia skolos ir neapmokėtos sąskaitos, galima susitelkti į savo tikslų ir siekių įgyvendinimą.
Taip, nes finansinis raštingumas skatina atsakingai vartoti
Išdidžiai galiu pasakyti, kad mano vaikai valydami dantis išjungia vandenį. Nykstamai maža smulkmena, tačiau man tai yra svarbu. Vis dar mokomės, tačiau jau yra progresas, kad išėjus iš kambario visada reikia išjungti šviesą. Be to, jaunesnioji dukra žino, kad ta kelis kartus šventiniu laikotarpiu vilkėta sesers suknelė po poros metų atiteks jai. Tarsi labiau kalbame apie atsakingą vartojimą, tačiau kartu tai – ir finansų valdymas.
Nepastebimai, tačiau apie pinigus šeimoje kalbame ugdydami kitus įgūdžius. Juk maisto nešvaistymas, energijos išteklių taupymas, drabužių bei žaislų perleidimas ne tik tausoja gamtą bendrąja prasme, tačiau taupo ir mūsų pinigus. Todėl kalbėdama apie tausojimą visai nesibaidau pabrėžti finansinio aspekto – jeigu Helovinui nepirksime naujo kostiumo, o panaudosime jau turimus aksesuarus, tuos pinigus galėsime išleisti kitiems pirkiniams ar pramogoms, kurios džiugins ilgiau nei vieną vakarą.
Taip, nes su finansiniu raštingumu įdiegiame vertybes
Mano vaikystėje apie pinigus kalbėjome mažai – tarsi nepridera prie vaikų, o ir iš viso, ne ta tema, kurią reikėtų aptarinėti, nes juk niekas nenori pasirodyti materialistas. Aš, savo ruožtu, vaikams aiškinu, kaip atsiranda pinigai, kad susitaupyti atostogoms užtrunka (kartu taupo ir jos, kad praktiškai pajustų apie ką aš čia), kad svarbu yra dalintis, net jeigu nesijauti turįs per daug. Štai ir Kalėdų proga vaikai rinksis, kur norėtų paskirti savo sutaupytų kišenpinigių dalį.
Gerai pagalvojus, pinigai neskatina materializmo (žinoma, būna įvairių nuokrypių, bet dabar ne apie juos), o atvirkščiai, naudojami kaip tinkamas įrankis leidžia puoselėti svarbias ir labai žmogiškas vertybes – valingumą, dosnumą, kuklumą, pasitikėjimą savimi ir daugelį kitų.
Jeigu manote, kad yra svarbu ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir norite sužinoti. kaip jį ugdyti, kviečiu jungtis prie laiškų tėvams „5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį raštingumą“: