Pinigai ir stresas – kaip tai susiję?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2022 m. gruodis
Visi esame girdėję posakį „Ne piniguose laimė“, cinikai dar prideda „o jų kiekyje“. Vienareikšmiškai pinigai suteikia laisvės ir komforto jausmą, tačiau apibrėžti laimę yra sudėtingiau. Todėl dėl šio posakio teisingumo šiandien nesiginčykime. O kaip susiję pinigai ir stresas?
Pirmas faktas. Pinigai yra didžiausias streso šaltinis
2018 m. buvo apklausta daugiau nei 2 000 amerikiečių, kas jiems sukelia daugiausia streso. Daugiau nei 44 proc. respondentų atsakė, kad didžiausią stresą jiems kelia pinigai, už savęs palikdami asmeninius santykius (25 proc.) ir darbą (18 proc.). Stebėtina, kad nerimaujančiųjų dalis paaugo, lyginant su 2017 m., kai pinigai didžiausią stresą kėlė 37 proc.
Po pandemijos, 2022 m. Amerikos psichologų asociacijos atlikta studija parodė, kad 65 proc. respondentų nurodė, kad pinigai kelia didelį stresą. Stresą jaučiančių žmonių dalis yra didesnė tarp jaunų asmenų bei juodaodžių ir ispanų kilmės bendruomenių. Atsižvelgiant į ankstesnius sociologinius tyrimus, galima daryti prielaidą, kad stresą stipriau jaučia gaunantys mažiau pajamų.
Antras faktas. Daugiau uždirbantys patiria daugiau su darbu susijusio streso
Viename profesiniame socialiniame tinkle atlikta apklausa, kas patiria daugiau streso darbe. Paaiškėjo, kad daugiau uždirbantys patiria didesnį stresą, susijusį su darbu. Išvados skamba labai logiškai – kuo daugiau atsakomybių, tuo didesnis atlygis, bet kartu ir streso lygis. Tačiau prieš tai minėtas tyrimas rodo, kad daugiau streso patiria tie, kurie gauna mažiau pajamų. Tiek, kiek ieškojau, neradau, tačiau būtų nepaprastai įdomu pamatyti tikslią streso kitimo kreivę priklausomai nuo pinigų kiekio. Įsivaizduoju, kad turėtų būti „U“ raidės formos, kai didelį stresą kelia mažos pajamos arba ypatingai atsakingas darbas. Didžiausias klausimas: kaip rasti tą tašką, kai ir pinigų pakanka, ir streso lygis yra priimtinas bei valdomas.
Trečias faktas. Finansinis stresas daro reikšmingą įtaką sveikatai
Finansinis stresas gali sukelti reikšmingų pokyčių emocinei ir fizinei sveikatai. Stresą jaučiantis žmogus gali vengti socialinių kontaktų, jausti gėdą, nerimą, pyktį, susierzinimą i kontrolės praradimą. Chroniškas stresas gali kelti nemigą, nesirūpinimą savimi, kūno svorio pokyčius ir psichosomatinius skausmus.
Kai teko imti paskolą namui, nemiegojau tikriausiai mėnesį – paskaičiavus mėnesio įmokas ir galimus jų pokyčius didėjimo linkme, buvo baisu. Ne, paskola nebuvo didesnė nei galimybės, bet finansinio susisaistymo jausmas iki pensijos buvo gąsdinantis. Galiu tik įsivaizduoti, kokį poveikį sveikatai turi gaunantys mažas pajamas ar gyvenantys „nuo algos iki algos“.
Ką daryti?
Patarimai, kaip tvarkytis su finansiniu stresu, yra universalūs ir yra finansinio ugdymo pagrindas. Todėl ugdydami vaikus, kaip vieną iš tikslų turėkime galvoje, kad finansiškai išprusęs žmogus turi jaustis ramus ir užtikrintas valdydamas savo finansus.
Stresą gali kelti nežinomybė ir situacijos nevaldymas, todėl pirmiausia, sudarykime mėnesio ir metų biudžetą. Planuojant finansus reikia prisiminti ir vienkartines metines išlaidas (pvz.: automobilio draudimas), kurioms gali tekti taupyti kelis mėnesius.
Įvertinę savo poreikius, galime svarstyti didinti pajamas arba mažinti išlaidas. Su vaikais kalbame tiek apie momentinį papildomą atlygį (pvz.: kai reikia susitaupyti pinigų koncerto bilietui), tiek apie ilgalaikius tikslus. Vaikams dar sunku aiškinti apie pensiją, todėl taupome mokslams. Labai džiugu, kad vis dažniau pavyksta atsispirti akimirkos pagundoms ir vaikai jau įvertina, kad galbūt ketvirtas Fantos buteliukas boulinge nėra vertas 1,5 euro.
Tačiau visiškai gali būti, kad esame ir tokiame gyvenimo etape, kai tenka versti su tuo, ką turi, ir greitų sprendimų nėra. Džiaugiuosi, kad mano vaikų mokykloje mokoma sąmoningumo ir vyksta ramybės ir susitelkimo pamokos. Kol kas dar nenoriu joms pasakoti apie finansinį stresą, tačiau visi įprastiniai nusiraminimo įrankiai – režimo laikymasis, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, teisinga mityba ir kt. – padeda save subalansuoti ir kovoti su stresu. Todėl tikiuosi, kad šie įgūdžiai pravers vėliau, kai teks susidurti su finansiniu stresu.
Jeigu ir Jūs siekiate užauginti finansiškai nepriklausomus vaikus, tačiau kyla daugiau klausimų apie finansinį raštingumą, kviečiu parsisiųsti nemokamą leidinį tėvams „TOP3 tėvų užduodami klausimai apie pinigus” čia: