Skolinti(s) yra gerai ar blogai?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. liepa
Ar esate skolinęsi pinigų? Tikėčiausi, kad daugelis atsakysite taip – būstui ar automobiliui, gal kitiems pirkiniams. Koks jūsų požiūris į skolinimąsi? O ar esate skolinę pinigų? Atsakę į šiuos klausimus, padiskutuokime su vaikais.
“Geriau alkanam gulti nei su skolom keltis”. “Saldu skolintis, bet kartu atiduoti”. Lietuvių liaudies tautosakoje skolinimasis vaizduojamas neigiamai. Tačiau laikas ir aplinkybės, kada patarlės buvo sukurtos, smarkiai pasikeitė. Diskusijoje atkreipkime vaikų dėmesį, kad toks finansavimo šaltinis gali būti vertinamas tiek teigiamai, tiek neigiamai.
Skolintis yra gerai, nes…
Skolinimasis leidžia įgyvendinti ilgalaikius tikslus, t. y. nedelsiant įsigyti tai, kam reikėtų taupyti ilgą laiką. Klasikinis pavyzdys – paskola būstui. Kai savo vaikams aiškinau apie būsto paskolą, suskaičiavome, kad namus, kuriuose dabar gyvename, galėtume įsigyti po 15 metų. Čia su sąlyga, kad nereikėtų mokėti nuomos. Vaikų reakcija buvo:
– Mama, bet čia daugiau nei mums dabar metų!…
Tačiau nesukurkime klaidingo įspūdžio, kad kai tik ko nors užsigeidi, gali tam pasiskolinti pinigų ir įsigyti. Čia puiki proga pažaisti žaidimą “Noriu ar reikia?”. Skolintis derėtų būtiniesiems pirkiniams, kurių vertė yra tokia didelė, kad reikėtų taupyti labai ilgai. Padiskutuokime su vaikais, ar prabangios atostogos yra “noriu” ar “reikia”? O naujausias telefono modelis ar 2023 m. laidos automobilis? Juk ilsėtis reikia, ryšio priemonės irgi reikia, kaip ir transporto priemonė būtina? Bet atostogas galime pasirinkti paprastesnes, telefono modelį – senesnį, o automobilį – dėvėtą (kuriam įsigyti, beje, taip pat gali tekti skolintis, tik mažiau)?
Taip pat skolinimasis gali padėti išspręsti tam tikrus finansinius sunkumus. Ne, šiuo atveju nekalbėkime, kad paskolomis asmeninius finansus “tvarko” priklausomybių turintys žmonės. Tačiau gali nutikti nenumatyti dalykai – pašlyti sveikata, subyrėti automobilis ar sugesti namo šildymo sistema. Žinoma, čia į pagalbą turėtų ateiti santaupos “juodai dienai”, tačiau yra problemų, kurias reikia išspręsti nedelsiant ir santaupų, deja, neužtenka.
Vyresniems vaikams galime paaiškinti, kad skolintis gali būti naudinga verslui pradėti arba plėsti, kai reikia papildomų finansavimo šaltinių. Tam, kad verslas pradėtų uždirbti pajamų, pirmiausia į jį reikia investuoti – nuosavų bei skolintų lėšų.
Skolintis yra blogai, nes…
Skolinimasis kainuoja. Skolintus pinigus tenka grąžinti su palūkanomis. Todėl skolinamės būtiniausiems pirkiniams, o ne viską perkame išsimokėtinai. Ypač geras pavyzdys būtų kartu su vaikais apskaičiuoti, kiek kainuotų pasiskolinti brangiam, bet nebūtinam pirkiniui iš greitųjų kreditų bendrovės. Paaiškinkime vaikams, kad galimybė įsigyti pirkinį nedelsiant turi savo kainą.
Skolinimasis gali sukelti finansinį nestabilumą – ilgalaikių paskolų atveju palūkanos gali keistis ir kartais – ženkliai padidėti. Vadinasi, mūsų disponuojamų pinigų suma sumažėtų, didelio skolinimosi atveju pajamų gali neužtekti padengti visus padidėjusius įsipareigojimus.
O ar gerai skolinti kitam?
Man šis klausimas tapo aktualus, kai dukra ėmė pasakoti, kad kelis kartus mokykloje paskolino tai pačiai klasiokei pinigų ir ji smarkiai vėlavo grąžinti. Po pusantros savaitės pasiskolintos sumos pasimiršo ir mergaitės susipyko, nes nesutarė dėl skolos dydžio.
Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad nors mokome vaikus būti draugiškus, dalintis ir padėti kitiems, sandoriuose su pinigais reikia būti atsargiems. Aptarkime su vaikais, kada galime skolinti draugams, o kada nereikėtų, kiek galime paskolinti ir ką daryti, jeigu draugas pinigų negrąžina. Gal visgi ta lietuvių išmintis “Skolindamas – draugas, atiduodamas – priešas” yra teisinga? Paklauskime vaikų, kaip jie supranta šį posakį.
Jeigu Jums kyla daugiau klausimų apie vaikų finansinį raštingumą, kviečiu parsisiųsti nemokamą leidinį tėvams „TOP3 tėvų užduodami klausimai apie pinigus” čia: