Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2020 m. rugpjūtis

Ar mes auginame išlepusius vaikus?

Koks yra išlepęs vaikas? Galbūt nėra taip lengva apibūdinti, bet pamatę tokį iš karto atpažįstame, ar ne taip?

Noriu pakalbėti apie vieną išlepusių vaikų savybę – jie turi labai nedaug atsakomybių šeimoje (ar nepradėjote mintyse skaičiuoti, kiek atsakomybių turi jūsų vaikas?).

Gal paklausite – kaip atsakomybės šeimoje yra susijusios su vaikų finansiniu raštingumu? Ogi dar ir kaip susijusios! Tuoj papasakosiu kaip.

Pastaruoju metu mūsų visuomenėje yra įvykusi transformacija. Anksčiau vaiko gimimas buvo laikomas naujos darbo jėgos atsiradimu, o dabar mes net nesitikime, kad vaikas bus kuo nors naudingas. Iš ekonominės perspektyvos vaikai tapo beveik beverčiai.

Kodėl mes “neįdarbiname” savo vaikų?

Yra kelios priežastys, kodėl mes duodame per mažai atsakomybių savo vaikams šeimoje:

  1. Mes labai norime, kad mūsų mažučiukai pasidžiaugtų vaikyste. Jie dar tokie mieli ir gražūs, ir žaismingi – kodėl turėtume juos „įdarbinti“? Juk dirbti reikės visą gyvenimą (gal ir iki kokių 80 metų), tai gal apsaugokime juos nuo šitos „kančios“ kaip įmanoma ilgiau?

  2. Galvojame, kad nukentės vaikų mokslai, ypač jei vaikai yra vyresnėse klasėse. Juk jeigu jie turės skalbti drabužius, pirkti maistą ir gaminti vakarienę, kada paruoš namų darbus? O jau kad gerai mokyklą baigtų tikrai norėtųsi (ypač kai matematikos egzamino rezultatai šiais metais tokie blogi).

  3. Įsivaizduojame, kad mes turime padėti vaikams pasiekti savo potencialą, o tą potencialą suprantame taip: reikia juos užrašyti į visus įmanomus būrelius (muzikos, sporto ir šachmatų), skirti vaikams daug laiko ir pinigų ir tada jų potencialas atsiskleis! O kai vaikai lanko tiek būrelių, kada jiems rasti laiko atlikti šeimos darbus?

  4. Galiausiai – nėra taip lengva išmokyti vaikus padėti su buities darbais. Kas bandėte vaiką išmokyti išplauti indus, suprantate, kad tikrai lengviau tai padaryti patiems. Neribotą laiką.

Galbūt ne visos šios priežastys jums tinka, bet spėju, kad nors vieną sau pritaikėte?

Kodėl turėtume vaikus įtraukti į buities darbus?

Yra 2 esminės priežastys, kodėl turėtume vaikams duoti įvairių atsakomybių šeimoje.

  1. Įtraukimas į buities darbus moko vaikus darbo etikos ir ištvermės. Tyrimai rodo, kad ištvermė yra daug geresnis rodiklis, kiek vaikas pasieks ateityje, nei intelekto koeficientas. Ištvermė suprantama kaip ilgalaikis ištvermingumas, o ne trumpalaikis intensyvumas. Kitaip sakant, jei norite daug pasiekti, turėtumėte iškeisti trumpą intensyvų darbą į ilgą, ištvermės reikalaujantį, darbą. O buities darbai ir kitos šeimos atsakomybės būtent to ir moko!

  2. Vaikai tiesiog mėgaujasi, kai jais pasitikima ir duodama daugiau atsakomybių. O kai viską darome už vaiką, tarsi siunčiame jam žinutę – mes iš tavęs nieko nesitikime, gyvenk dėl savęs! Bet ar tikrai norime užauginti vaiką, kuris gyvena dėl savęs? O kaip bendruomeniškumas ir empatija kitiems?

Labai gerai pamenu vieną įvykį mūsų šeimoje. Kažko reikėjo iš parduotuvės ir nusprendžiau, kad mano 7-metis jau yra pasiruošęs pats nuvažiuoti į parduotuvę. Kontekstas toks: mes gyvename 1,5 km nuo artimiausio prekybos centro, link jo Faustui reikėjo važiuoti dviračiu neasfaltuotu keliu, pervažiuoti pakankamai judrią gatvę, tada prirakinti dviratį (kad niekas nepavogtų), nueiti į parduotuvę, kažką nupirkti, suskaičiuoti grąžą ir grįžti namo. Bet 7 m. vaikas jau tikrai gali tai atlikti, ar ne taip?

Faustas tuo metu neturėjo telefono, todėl susakiusi „instrukcijas“, paleidau jį „į tikslą“. Viskas būtų buvę gerai, bet maždaug po 20 minučių (tiek, mano skaičiavimu, reikėjo laiko nuvažiuoti į parduotuvę ir iš jos grįžti) pradėjau iš nerimo sienomis lipti. Palaukusi dar 5 minutes, nusprendžiau važiuoti su mašina jo ieškoti, mintyse sukdama visus apokaliptinius scenarijus. Vos išvažiavus už vartų pamačiau jį grįžtant ant dviračio – o koks jis buvo laimingas ir patenkintas! Koks pasitikintis savimi! Kaip jis savimi didžiavosi!

Reziumė: kad ir kaip mums, tėvams, būtų sunku paleisti savo vaikiukus, padarykime tai dėl jų! Dėl tų nuostabių pasididžiavimo akimirkų! Ir dėl jų sėkmės (finansinės ir nebūtinai) ateityje.

Jei jus domina vaikų ir pinigų tema, kviečiame jungtis prie mūsų Facebook grupės:

Noriu prisijungti!

← Grįžti į tinklaraštį