Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2021 m. sausis

Ką daryti, kai vaikas išlaidauja?

Kalbu su kolege. Ji sako:

– Mano dukra gavo 150 eurų per gimtadienį. Ji nori visus juos išleisti marškinėliams ir lūpdažiams! Ką daryti?
– O ką tu norėtum, kad ji su tais pinigais darytų? – klausiu aš.
– Juk tai daug pinigų! Norėčiau, kad nusipirktų žieminius batus.

Kita situacija. Vienoje Facebook grupėje tėvas klausia, ką daryti, jei 11 m. sūnus turi nevaldomą poreikį išleisti visus pinigus. Po žiemos švenčių pas vaiką „atsirado“ daugiau nei 100 eurų ir jis nori juos išleisti gerai klaviatūrai.

Ar jums pažįstama tokia situacija?

Siūlau paprastą 3 žingsniukų „programą“ problemai spręsti:

1-as žingsnis. Kuo dažniau kalbėkite apie išorės įtaką vaiko sprendimams.

Jūsų vaiką veikia aplinka – televizija, socialinė medija, draugai. Tai faktas. Todėl mes, kaip tėvai, turime nepamiršti to vaikui įvardinti.

Kai mano vaikas ateina pas mane ir sako: “Mama, labai noriu to žaidimo!” (paskutinis toks prašymas buvo dėl žaidimo “Pictionary Air”), aš sakau: “O kodėl tu jo nori?”

Paaiškėjo, kad pamatė reklamą per televizorių. Dar išmetė reklamą tarp žiūrėtų youtube filmukų. Juk vaikai dabar, pandemijos metu, tiek daug laiko praleidžia prie ekranų – natūralu, kad visko ten prisižiūri.

Na ir kalbu tada – “Ar žinai, kad reklamos specialiai sukurtos taip, kad norėtum pirkti šį daiktą? Ar žinai, kad iš tavo norų pelnosi įmonės, kurios nebūtinai kuria gerus produktus?” ir pan.

Kuo geriau vaikai supras, kaip jų norus veikia reklamos ir draugai, tuo lengviau bus tiems norams atsispirti.

2-as žingsnis. Susitarkite dėl taisyklių iš anksto.

Ir čia svarbiausias žodžių junginys yra “iš anksto”. Reikėtų aptarti:

  • Ką vaikas gali pirkti už savo pinigus?
  • Ko vaikas negali pirkti net ir už savo pinigus?

Bendraudama su tėvais pastebiu, kad jie duoda vaikui pinigų (kišenpinigių), bet nesusitaria su vaiku, ką jis gali už juos pirkti ir (gal netgi dar svarbiau!) ko negali pirkti. Juk neleisite vaikui net ir už jo pinigus pirkti alkoholio, cigarečių? Turbūt dar neleisite jam pirkti šuniuko ar kačiuko, darytis tatuiruočių. Ir neabejoju, kad sugalvosite, ko dar neleisti – gal, pavyzdžiui, pirkti kompiuterinių žaidimų.

Jūsų namai – jūsų taisyklės. Jei vaikas nesutinka su jūsų taisyklėmis, visada galite atsisakyti duoti jam pinigų.

Jei žinote, kad artėja gimtadienis ar Kalėdos ir kad tikėtina, jog draugai ir giminaičiai pridovanos pinigų, iš anksto sutarkite, ką vaikas su tais pinigais galės daryti. Pavyzdžiui, galite sutarti, kad pusę pinigų jis skirtų, pavyzdžiui, žieminiams batams arba kitam sutartam daiktui (taupymui). O kitą pusę – kad gali leisti, kur panorėjęs.

3-ias žingsnis. Leiskite jam pačiam daryti sprendimus.

Jei sutarėte dėl taisyklių, likusius pinigus tegul vaikas leidžia tam, kam nori. Šiame žingsnyje reikia dirbti ne su vaiko norais ar sprendimais, o su savimi.

Kitaip sakant, kai jau vaikas gauna tuos 150 eurų, o 75 eurus atsideda žieminiams batams, likusius 75 eurus gali išleisti marškinėliams. Arba klaviatūrai. Arba žaidimui. Ir jūs nesikišate į jo sprendimus. Valdykite savo norą daryti sprendimus už vaiką. Mano Faustas prieš gerą pusmetį ištempė mane į kompiuterinės technikos parduotuvę, pats išsirinko ausines (prieš tai padaręs „tyrimą“ internetu, kiek kas kur kainuoja) ir jas nusipirko. Ar man atrodė geras jo sprendimas pirkti ausines? Ne! Nes mes ausinių namie turime n+k. Bet jis norėjo kitokių, ypatingų. Ir žinote ką? Tai turbūt yra pats geriausias pirkinys – nes jis tas ausines kasdien naudoja pamokų metu ir net kai nebūna pamokų (sako, kad jam patinka uždėtų ausinių „jausmas“).

Ką daryti, jei vis dėlto nenorime, kad vaikas kažką pirktų?

Visgi mes – netobuli. Ir ne visada iš anksto aptarime draugų įtaką. Ir ne visada iš anksto sutariame, ką vaikas galės daryti su pinigais. Todėl patenkame į situaciją, kai vaikas turi daug pinigų ir nori juos išleisti kažkam, o mūsų viduje klykia balsas „ne!!!”.

Štai keli gaisrų gesinimo patarimai:

  • Paprašykite palyginti norimo daikto kainą – ar tikrai vaikas išsirinko pigiausią variantą?
  • Paklauskite, kokį daiktą įsigijęs jis labiausiai gailisi? Ar vėl nebus taip pat?
  • Paprašykite parduoti turimą daiktą, jei perkamas naujas.
  • Pasiūlykite palaukti porą mėnesių ir tada, jei vis dar norės, pirkti.
  • Paaiškinkite, kad kitą kartą dėl pinigų leidimo reikės susitarti iš anksto.
  • Aiškiai pasakykite, kodėl jums nepatinka jo sprendimas.
  • Išklausykite vaiką. Gal išklausius atrodys, kad jo sprendimas ne toks ir blogas?

Šie pokalbiai gali atrodyti kaip “sunkus darbas”… Ir kaip atsiminti visus tuos klausimus, kuriuos reikia vaikui užduoti? Jums padės diskusijų kortelės “Apie pinigus paprastai”. Jas galite įsigyti čia:

Diskusijų kortelės

← Grįžti į tinklaraštį