Išbandykite šiuos 3 patarimus ir jūsų vaikas pats pradės klausinėti apie pinigus
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2021 m. spalis
Foto: Kelli McClintock | Unsplash
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tėvai, yra šis: tėvai nežino, kaip mokyti vaiką apie pinigus, kad vaikui būtų įdomu. Daugiau negu pusė (!) mano apklaustų kelių šimtų tėvų tai įvardijo kaip iššūkį.
– Kai bandau kalbėti apie pinigus su vaikais, tai skamba kaip paskaitos, todėl jaučiu pasipriešinimą iš vaikų, – dalinasi viena mama.
– Ir iš viso, kaip pradėti? Kažkaip norėtųsi paaiškinti, kad pinigai ant medžių neauga, bet nesu tikras, kaip vaikui perteikti pinigų vertę, – svarsto tėtis.
– Pinigai mūsų šeimoje ir tarp draugų – tiesiog nėra tema, – pasakoja kita mama. – Suprantu, kad pinigų tema negali būti tabu, tačiau kažkaip natūraliai ji mūsų šeimoje neatsiranda.
Pažįstama situacija?
Noriu pasidalinti 3 paprastais patarimais, kuriuos įgyvendinus jūsų vaikai patys pradės klausinėti apie pinigus. O tada praktiškai nieko daryti nereikės – tik atsakinėti į jų klausimus.
Pinigų tema mūsų šeimoje yra tokia natūrali kasdienybės dalis, kad jau beveik nebeprisimenu to jausmo, kad būtų nelengva sudominti vaikus pinigų tema.
Mūsų šeimoje dabar viskas vyksta maždaug taip:
- Vaikai nuolat ateina su klausimais apie pinigus pas mane (mano 8 m. Elžbieta prieš porą dienų atsiuntė man į paštą Word dokumentą, kuriame pati buvo surašiusi skelbimą, siūlantį kaimynams pavedžioti jų šunis!).
- Jie patys inicijuoja pokalbius apie pinigus (Elžbieta prieš porą dienų labai rimtai susimąstė, ar šiais mokslo metais bus Kaziuko mugė, nes ši šventė jai – viena smagiausių gyvenimiškų pamokų apie pinigus).
- Natūraliai aptariame tam tikrus pinigų leidimo sprendimus (pavyzdžiui, ar verta pirkti kaukes Helovynui dabar, ar geriau palaukti, kol šventė praeis ir nusipirkti pigiau per išpardavimą kitiems metams) ir pan.
Taigi mūsų šeimoje kažkaip viskas gaunasi natūraliai. Bet tam, kad taip būtų, reikėjo šiek tiek „padirbėti“. Na, sakydama „padirbėti“ turiu galvoje – paeksperimentuoti su skirtingais vaikų motyvavimo metodais.
Ir dabar 3 paprastais patarimais noriu pasidalinti su jumis.
1. Duokite užduočių
Tarkime, kad su vaiku esate parduotuvėje ir renkatės, kurią duoną geriau pirkti. Prieš akis matote kelis pasirinkimus – juodą duoną su saulėgrąžomis, baltą su saulėgrąžomis, juodą be nieko ir baltą be nieko.
Kurią renkatės? Paklauskite vaiko, kurią duoną rinktųsi jis? Pagal ką nuspręstų, kuri duona jam pati geriausia? Pagal kainą? Pagal išvaizdą? Pagal tai, kurią yra įpratęs valgyti?
O tada paaiškinkite, kaip sprendimą darote jūs – kad svarbu ir kaina, ir kokybė, o taip pat skonis. Kad žmonės turi skirtingus skonius, todėl tokia didelė duonos pasiūla.
Leiskite vaikui pačiam išsirinkti duoną, kurią jis šiandien norėtų paragauti (gal tai bus kitokia duona, nei kasdien valgote?).
Kai vaikams duodame užduotį (o ne „paskaitą“), jie labai lengvai įsitraukia. Tiesą sakant, užduotys net neatrodo kaip mokymasis – o daugiau kaip smagus žaidimas.
2. Papasakokite istoriją
Neseniai pakeičiau kirpyklą.
Anksčiau eidavau į kirpyklą centre, kurioje kirpimas ir plaukų dažymas – pakankamai brangus malonumas. Be to, kad galėčiau nueiti į kirpyklą, visuomet reikėdavo važiuoti automobiliu ir pastatyti jį mėlynoje (brangiausioje) Vilniaus parkavimo zonoje. Viską sudėjus, šios grožio procedūros man kas mėnesį kainuodavo apie 70 eurų ir visą vakarą laiko prasme.
Kai pradėjau dirbti iš namų, susiradau kirpyklą netoli namų. Ten plaukų dažymas ir kirpimas kainuoja maždaug 2 kartus pigiau. Be to, kadangi kirpykla visai arti namų, paskutinį kartą važiavau į ją dviračiu. Vadinasi, nemokėjau už degalus ir, žinoma, nemokėjau už parkavimą.
Ar skiriasi kirpyklų paslaugų kokybė? Ar taip pat malonu laiką leisti vienoje ir kitoje kirpykloje?
Na, skirtumų kažkokių, žinoma, yra. Bet rezultato kokybė pigesnėje kirpykloje manęs nenuvylė. Pridedu nuotrauką, kad ir jūs galėtumėte įvertinti 😅.
Kodėl visa tai pasakoju? Tam, kad atkreipčiau dėmesį, jog tokių istorijų turime kiekvienas iš mūsų. Ir vienintelis dalykas, kurį turime padaryti, tai papasakoti šią istoriją savo vaikams – t.y. įgarsinti, kodėl padarėme tokį pasirinkimą.
3. Klauskite
Lengviausia prakalbinti vaiką – užduodant jam klausimus. Tada vaikas pradeda mąstyti ir jam iš karto pasidaro įdomu.
– Gerai gerai, – pasakysite jūs. – O kokius klausimus turėčiau jam užduoti?
Štai keli klausimų variantai:
- Kiek norėtum uždirbti pinigų? Kodėl?
- Kokią turi svajonę? Ar jai įgyvendinti reikia pinigų?
- Kaip atsiranda pinigai? Ir pan.
Tai 3 paprasti patarimai, kuriuos įgyvendinus jūsų gyvenime, net nustebsite, kaip nepastebimai vaikai bus susidomėję pinigų tema ir pradės jus patys klausinėti. Galbūt klausimų gausite tiek, kad jau net nebenorėsite atsakinėti ?.