Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2020 m. rugsėjis

Kaip padėti vaikui suprasti pinigų vertę?

Vieną dieną mano kolegė manęs klausia:

– Ką daryti, jei mano dukra, gavusi dovanų 150 eurų, nori juos išleisti visokiems drabužiams? O aš noriu, kad ji įsigytų žieminius batus?

Arba kita situacija, vaikas klausia:

– Mama, kaip tu čia neturi pinigų? Gi iš kortelės gali pasiimti.
Ar esate patyrę kažką panašaus su savo vaikais?

Jei mes neskiriame laiko vaikams paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai, ir kaip veikia visa pinigų sistema, nesistebėkime, jei jie to ir nesupranta. Todėl jei jūsų vaikai nesupranta pinigų vertės, tai nebūtinai reiškia, kad jie išlepę – gal mes tiesiog nesuteikėme galimybės geriau tą vertę suprasti?

Noriu su jumis pasidalinti dviem žaidimais, kuriuos bent jau mano vaikai labai mėgsta (ir vis prašo žaisti vėl ir vėl!). Juos galite atlikti kai laaaabai nuobodu (pavyzdžiui, kur nors toli važiuojate su mašina), arba ilgais žiemos vakarais namuose, arba tiesiog, kai bus tinkama proga ?.

Žaidimas Nr. 1. Kiek kas kainuoja?

Žaidimo esmė tokia: jūs klausiate vaikų, kiek kas kainuoja, ir paskui pakomentuojate, ar pataikė, ar ne. Kad būtų daugiau azarto, galite skaičiuoti taškus – kiek pataikė (aišku, leiskite kažkiek klysti, svarbu, kad nepamažintų ar nepadaugintų kelis kartus). Kad būtų dar smagiau, galite sutarti, kad pasiekus sutartą taškų skaičių, gaus kokį nors prizą-siurprizą (čiulpinuką ar knygutę).

Keli pavyzdiniai klausimai (bet tikrai galite jais neapsiriboti):

  • Kiek kainuoja maisto produktai (pienas, duona, sūris, mėsa, obuoliai, bananai, varškė ir kt. – geriausia rinktis tuos dalykus, kuriuos dažniausiai valgote);
  • Kiek kainuoja drabužiai ir avalynė (kelnės, megztinis, sijonas, žieminė striukė, batai, basutės ir kt. – galite pažiūrėti į vaikų drabužių spintą, rodyti daiktus ir klausti, kiek kuris kainuoja);
  • Kiek kainuoja būreliai – kokius būrelius lanko jūsų vaikas? Paklauskite, kiek, jo supratimu, jūs už tuos būrelius mokate?
  • Kiek kainuoja įvairios pramogos (bilietas į kiną, vakarienė restorane, atrakcionų parkas, knygos ir kt. – klausimus derinkite prie to, kaip jūs dažniausiai pramogaujate);
  • Kiek kainuoja komunaliniai (elektra, šildymas, telefono ir interneto ryšys) – šiuos klausimus galima užduoti nuo 10+ m.
  • Kiek kainuoja dideli daiktai (automobilis, namas, butas, atostogos užsienyje, buto nuoma, namo paskolos įmoka ir pan.);
  • Kiek kainuoja 4 asmenų (skaičių galite pakeisti pagal savo šeimos dydį) šeimos išlaikymas per mėnesį – šį klausimą vertėtų užduoti paskutinį, kad vaikai galėtų mintyse sudėti pagrindines išlaidas aukščiau ir gauti apytikslį atsakymą.

Pagrindinė žaidimo taisyklė: prisiminkite, kur jūs dažniausiai leidžiate pinigus ir paklauskite vaikų, kiek kas kainuoja. Vaikams bus lengviau suprasti, apie ką klausiate, ir bus įdomiau žaisti, jei jie bus tą dalyką matę ar čiupinėję.

Kaip jau turbūt supratote – visiškai tikslių ir teisingų atsakymų nėra, todėl po kiekvieno bandymo paklauskite, kaip vaikas mąstė, su kuo lygino, ką prisiminė ir paaiškinkite, kodėl suklydo. Naudokite paraleles.

Žaidimas Nr. 2. Kiek kas uždirba?

Nepamirškime, kad pinigus galima leisti, tik jei juos uždirbame (čia tai nustebinau, ar ne? ? Ir nors mums tai atrodo „savaime suprantama“, vaikams – nebūtinai tai yra taip akivaizdu). Todėl prie pirmojo žaidimo siūlau pridėti ir antrąjį – kiek kas uždirba?

Keli pavyzdiniai klausimai:

  • Kokia yra minimali alga Lietuvoje per mėnesį?
  • Kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą?
  • Koks yra vidutinis atlyginimas per mėnesį?
  • Kiek uždirba namų tvarkytoja už sutvarkytą butą ar namą?
  • Kiek uždirba kasininkė parduotuvėje?
  • Kiek uždirba padavėja kavinėje?
  • Kiek uždirba gydytojas?
  • Kiek uždirba mokytojas?
  • Kiek uždirba įmonės direktorius?
  • Kiek uždirba įmonės akcininkas?

Gali būti, kad ir jums reikės šiek tiek pagoogle‘inti atsakant į šiuos klausimus ? Tačiau nebijokite pripažinti, kad visko nežinote. Aš kartu su vaikais google‘inu ir nematau problemos tame ?.

Pagrindinė žaidimo taisyklė labai panaši kaip ir pirmame žaidime: prisiminkite, kokius žmones vaikai dažniausiai sutinka, ir paklauskite, kiek, jų manymu, jie uždirba pinigų. Vaikams bus lengviau suprasti, apie ką klausiate, ir bus įdomiau žaisti, jei jie bus sutikę tuos žmones (todėl jei patys nesate mokesčių konsultantai, geriau neklauskite, kiek jie uždirba, nes vaikui bus sunku suprasti, kas jie tokie ?).

Labai smagūs šie žaidimai. Pati esu žaidusi ne kartą su savo vaikais. Su pirmuoju žaidimu visai gerai sekasi maniškiams, bet su antruoju dar yra ką veikti, nors labai „negrybauja“. O kaip jums sekėsi? Labai laukiu jūsų įspūdžių!

Savo patirtimis galite dalintis prisijungę prie mūsų Facebook grupės:

Prisijunkite!

← Grįžti į tinklaraštį