Kaip susijusi laimė su finansiniu raštingumu?

Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2022 m. kovas

Foto: Xavier Mouton | Unsplash

Ar žinojote, kad kovo 20 d. buvo Tarptautinė laimės diena? Tai – Jungtinių tautų inicijuota šventė, švenčiama nuo 2013-ųjų visame pasaulyje, siekianti stiprinti vieną svarbiausių emocijų kiekvieno žmogaus gyvenime – laimę.

O kaip susijusi laimė su finansiniu raštingumu?

Juk dažnai sakome – ne piniguose laimė. O juokaudami pridedame – ne piniguose, o jų kiekyje.

O kaip yra iš tiesų?

Tarptautinės laimės dienos kontekste norėčiau apžvelgti 2 dalykus:

  • Kaip susijęs pinigų trūkumas ir patiriamas stresas?
  • Kaip susijusi laimė ir pinigų suteikiama laisvė rinktis?

Pinigai ir stresas

Tyrimai rodo, kad finansinis stresas yra stipresnis už santykių, darbo ir sveikatos stresą. Įsivaizduokite, kad jus darbe apšaukia viršininkas ir pagrasina atleisti. Kad susipykote su savo antrąja puse ir jau trečia savaitė nesikalbate. Kad per profilaktinį sveikatos patikrinimą gydytojai rado auglį.

Visos šios aplinkybės jums sukeltų mažesnį stresą nei situacija, kai pritrūkstate pinigų ir nežinote, ar jų užteks sumokėti už maistą, drabužius, namus.

Taip pat įrodyta, kad finansinis stresas didina savižudybių riziką. Ir tai dar ne viskas. Tyrimai rodo, kad finansinis stresas turi milžinišką poveikį sveikatai: gali skatinti nemigą, antsvorį arba svorio praradimą, nerimą ar net depresiją, sukelti įvairius skausmus, didinti kraujospūdį ir lemti širdies ligas. Gali pablogėti santykiai su antrąja puse arba kitais šeimos nariais (tėvais ar vaikais), kilti noras atsitraukti nuo draugų ir atsisakyti bet kokio bendravimo. Be to, finansinis stresas dažnai paskatina netinkamus įpročius, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, persivalgymą ar net azartinius lošimus.

Kas sukelia finansinį stresą? Mažas atlyginimas? Nesėkmingai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, kurios neleido atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje? Pasirinkta prastai mokama profesija? Nesąžiningas darbdavys? Ne!

Pastaruoju metu tyrėjai aiškinosi, kaip susijęs finansinis stresas, finansinis elgesys ir finansinis raštingumas. Rezultatai rodo, kad žemas finansinis raštingumas (o ne aplinkybės) lemia finansinį stresą. Dvidešimt pirmame amžiuje susiduriame su didesne produktų įvairove ir globalios ekonomikos nestabilumu, tai vartotojams sukuria naujų iššūkių ir didina finansinio raštingumo svarbą.

Finansinių įgūdžių neturintys suaugusieji įsisuka į užburtą ratą: prasti pinigų valdymo įgūdžiai sukelia finansines problemas, šios veikia fizinę ir emocinę sveikatą, o kai blogai jaučiamės, norisi pasilepinti ir daugiau išlaidauti. Taigi, sustiprėja blogi pinigų valdymo įgūdžiai, o šie vėl kelia finansines problemas ir taip toliau.

Kodėl suaugusieji neturi tinkamų finansinių įgūdžių? Viena iš priežasčių – jų niekas nemokė vaikystėje. Kaip rodo pasaulinis EBPO tyrimas, 94 procentai Lietuvos mokinių apie pinigus sužino iš tėvų. Vis dėlto nenoriu teigti, kad, jei nemokysime vaikų elgtis su pinigais, jie bus pasmerkti patekti į užburtą finansinių problemų ratą. Gali būti, kad užaugę patys tam skirs laiko ir išmoks reikiamų finansinių įgūdžių. Tačiau suaugusieji tai daro jau nusvilę, kai jau kas nors nutikę. Į finansų konsultantus dažniausiai kreipiasi jauni žmonės, kurie jau būna pasiėmę ne vieną vartojamąją paskolą ir nebesugeba jų grąžinti. Ar nenorėtume savo vaikams šio kelio palengvinti?

Pinigai ir laisvė rinktis

Kevinas O’Leary, televizijos šou „Shark Tank“ žvaigždė, gali sau leisti kiekvieną savaitgalį visą šeimą pirmąja klase skraidinti į bet kurį pasaulio kampelį. Tačiau pirmąja klase keliauja tik jis pats, o savo vaikams nuperka ekonominės klasės bilietus.

Jis prisimena, kaip kartą su vaikais ilgai skrido į Ženevą. Jo sūnus Trevoras priėjęs paklausė: „Tėti, kodėl kiekvieną sykį, kai mes skrendame, aš turiu sukti kairėn ir eiti į lėktuvo galą, o tu suki dešinėn ir sėdi priekyje plačioje kėdėje, tau patiekia jautienos kepsnį.“ Į tai O’Leary turėjo paprastą atsakymą: „Trevorai, taip yra todėl, kad tu neturi pinigų.“

„Mano sūnus suvokia ryšį tarp pinigų ir asmeninės laisvės, – rašo jis savo knygoje Cold hard truth on family, kids and money („Karti tiesa apie šeimą, vaikus ir pinigus“). – Manau, tai didžiausia dovana, kokią jam kada nors įteikiau, aš padėjau jam pamatyti tą ryšį. Darydamas „žiauraus tėčio“ dalykus, pavyzdžiui, priversdamas jį sėdėti ekonominės klasės kėdėje, jam tai primenu.“

Pinigai suteikia laisvės, nes uždirbdami jų pakankamai ir turėdami užtektinai santaupų, turime laisvę rinktis, ką veiksime atsikėlę ryte. Laisvė – kai galime rinktis, ką dirbti, kur gyventi, su kuo draugauti, ką veikti ir kur atostogauti. Aplinkui matome tiek daug žmonių užgesusiomis akimis, tuščiais žvilgsniais keliaujančius gatve ar dardančius autobusais. Jie tarsi įsisukę „atsikeliu–einu į darbą–grįžtu iš darbo–einu miegoti“ rate. Ar norėtumėte, kad mūsų vaikai taptų tokiais zombiais?

Jei norite daugiau sužinoti, kaip finansinis raštingumas susijęs su laime ir ką mes, tėvai, galėtume su tuo padaryti, kviečiu registruotis prie laiškų tėvams “5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį raštingumą” (ir sužinoti tas paslaptis 😉):

← Grįžti į tinklaraštį