Kaip vaikai gali užsidirbti pinigų?
Mane labai liūdina, kad finansinis raštingumas dažniausiai suprantamas kaip mokėjimas taupyti.
Pažiūrėkime, apie ką daugiausiai kalbama: visko neišleisk, atsidėk 10% pajamų, sukaupk nors 3 mėn. atlyginimo „juodai dienai“ ir pan.
Suprantu, kad taupyti reikia. Bet kalbėdami tik apie taupymą, jaučiamės tokie „įsprausti“, įsitempę, nuolat skaičiuojantys. Ar čia tik man taip? 🤔
Be to, daugiausia, ką galime pasiekti taupydami – tai atsidėti 100% pajamų. Daugiau atsidėti nei uždirbame negalime, sutinkate? Vadinasi, mūsų sutaupyta suma (ir rezultatas) yra apriboti.
Visai kas kita, kai kalbame apie pinigų uždirbimą. Uždirbamų pinigų suma savo esme – neribota. Jei sugalvosite, kaip sukurti daugiau vertės kitiems žmonėms, uždirbsite daugiau pinigų. Aišku, kažkokios ribos yra, nes pinigų kiekis pasaulyje yra ribotas – pinigų yra daugiau nei 80 trilijonų JAV dolerių – ir jų visų tikrai uždirbti negalime. Bet sutikite – uždirbimo ribos yra daaaaaug didesnės nei sutaupymo ribos.
Todėl vaikus nuo pat mažumės reikėtų skatinti galvoti, kaip jie patys gali užsidirbti pinigų, o ne tik apie tai, kaip sutaupyti.
Paprasčiausias būdas tai padaryti – suteikti paslaugas kitiems (kaimynams, pažįstamiems ir nebūtinai).
Kuo jūsų vaikai gali padėti kitiems?
Štai keli pavyzdžiai, ką jūsų vaikas gali nuveikti už pinigus:
- Pavedžioti šunį.
- Palaistyti gėles, kaimynams išvykus atostogų.
- Prižiūrėti mažesnius (kaimynų) vaikus.
- Sutvarkyti namus kaimynams (o gal seneliams?).
- Nukasti sniegą.
- Mokyti kitus vaikus matematikos (ar kokio kito dalyko).
- Nupirkti maisto kitiems.
- Padėti senoliams.
- Išnešti šiukšles.
- Nuplauti automobilį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Pagrindiniai klausimai, kurie kyla vaikams (o gal net dažniau tėvams), kai vaikai nori patys užsidirbti, yra šie:
1. Kiek pinigų prašyti už paslaugą?
Siūlyčiau pradėti nuo mažos sumos. Pavyzdžiui, šunį būtų galima pavedžioti už 1 eurą. Prižiūrėti mažesnius vaikus – už porą eurų per valandą. Nukasti sniegą – irgi už 1 eurą.
Kodėl siūlau pradėti nuo mažų sumų? Nes taip neišgąsdinsite kaimynų. 😉 O jei jie matys sukuriamą vertę, galėsite užmokestį pakelti vėliau.
2. Ar neatrodysiu per daug materialistas?
Lietuvoje nėra labai įprasta pirkti paslaugas, kurias išvardinau aukščiau.
Prieš kurį laiką ieškojau kaimynų, kurie sutiktų Elžbietai sumokėti už šuns pavedžiojimą. Ir turiu pripažinti, kad nepavyko rasti 🤦♀️. Problema ta, kad žmonės nėra įpratę už tai mokėti. O gal nėra pratę patikėti savo šunį kitam žmogui. Priežastys gali būti įvairios.
Tačiau net jei ir nesmagu prašyti kaimynų, kad jie leistų už pinigus pavedžioti jų šunį, bet kiek daug neišdildomų įspūdžių patirs vaikai! Todėl pabandyti – tikrai verta.
O dabar – klausimas, kuris padės jums suprasti, kaip mąsto jūsų vaikas.
Užduokite vaikui klausimą: „Įsivaizduok, kad nori dviejų daiktų, bet pinigų turi tik vienam. Ką darytum?“
Ir klausykite, ką vaikas atsako. Ar jo atsakymas linksta link to, kad pirktų tik vieną? O gal taupytų, kad galėtų nusipirkti abu? Prašytų pinigų iš jūsų? O gal visgi bandytų ieškoti būdų užsidirbti pats? Mūsų tikslas – kad vaikas galvotų, kaip gali užsidirbti pats.
O jei norite apie vaikų finansinį ugdymą sužinoti daugiau, kviečiu įsigyti mano knygą “Apie pinigus su vaikais”!
Taip pat skaitykite: