Kurią iš šių 5 klaidų, duodami kišenpinigius vaikams, darote jūs?
Lina Banytė-Surplienė | Raising free kids įkūrėja | 2021 m. lapkritis
Foto: Ben Wicks | Unsplash
Pirmas dalykas, kurį tėvai dažniausiai padaro, kai supranta, kad „reikia vaiką mokytis elgtis su pinigais“ – pradeda duoti kišenpinigius. Nes kažkas pasakė, kad kišenpinigiai padeda vaikui išmokti elgtis su pinigais. Arba todėl, kad nesugalvoja, nuo ko dar reikėtų pradėti. Taigi viskas prasideda taip: „Matai, ateik, va tau 5 eurai kišenpinigių. Dabar duosiu kiekvieną savaitę. Tai yra tavo pinigai! Gali daryti su jais, ką nori!”. Ir tada, rodos, jau galime lengviau atsikvėpti – „Darbas atliktas! Mano vaikas pradeda mokytis elgtis su pinigais!”
Deja. Paskui girdžiu daug „nusiskundimų“ – „mano vaikas nesugalvoja, ką daryti su gautais pinigais“; „mano vaikas pripirko klasiokams ledų už visus savo pinigus“; „mano vaikas kažkur pasidėjo savo pinigus ir dabar neberanda“ ir pan.
Kišenpinigiai – geriausia ir lengvai prieinama priemonė tėvams mokyti vaikus apie pinigus.
Bet ji dažnai netinkamai išnaudojama.
Duodami kišenpinigius galime lengvai išmokyti vaikus pagrindinių finansinių koncepcijų ir padėti jiems suformuoti tinkamus pinigų valdymo įgūdžius, tokius kaip biudžetavimas. Taigi iš esmės tai yra geriausia ir lengvai prieinama bei įgyvendinama priemonė tėvams mokyti vaikus apie pinigus.
Tačiau ši priemonė dažnai yra netinkamai išnaudojama. Juk jeigu nusipirkome knygą ir laikome ją prie lovos ruošdamiesi skaityti – nedaug ko išmoksime, ar ne taip?
Todėl šįkart noriu pakalbėti apie 5 dažniausiai tėvų daromas klaidas, susijusias su kišenpinigių vaikams davimu.
1. Duodame pinigų, bet neperleidžiame atsakomybių
Kišenpinigių esminis veikimo principas yra toks – jei mes pradedame duoti pinigų savo vaikams, vadinasi, mūsų išleidžiamų pinigų kiekis sumažėja kišenpinigių suma.
Vis dar dažnai sutinku žmonių, kurie sako, kad jie uždirba per mažai pinigų, kad galėtų duoti kišenpinigius vaikams. Lyg kišenpinigiai vaikams būtų papildomos išlaidos. Iš tiesų kai kuriose šeimose taip ir yra. Tačiau taip būti neturėtų.
Jei jūs iki šiol mažas smulkmenas parduotuvėje vaikams pirkdavote už savo pinigus, tuomet kai pradėsite duoti kišenpinigius, turėtumėte sutarti, kad tas mažas smulkmenas dabar pirks patys vaikai. Taip pat galite perleisti ir kitas atsakomybes – pavyzdžiui, už savo pinigus jie gali pirkti dovanas, kai eina į draugų gimtadienius; kad naujus daiktus, jei ką nors pameta ir pan.
Kuo daugiau atsakomybių perleidžiate, tuo daugiau turėtumėte duoti kišenpinigių. Tačiau bendra šeimos išleidžiama pinigų suma neturėtų pasikeisti!
2. Nenustatome kišenpinigių naudojimo taisyklių
Kam yra tekę su vaiku įsivelti į diskusijas, ką jis gali pirkti už savo pinigus, o ko negali? Arba ar tą daiktą vaikas turėtų pirkti už savo pinigus, ar visgi turėtumėte nupirkti jūs?
Jei yra tekę diskutuoti šiais klausimais, greičiausiai problema – kad iš anksto neaptarėte pagrindinių kišenpinigių naudojimo taisyklių.
- Kiek kišenpinigių vaikas turėtų atsidėti taupymui?
- Ko jūs už kišenpinigius bet kuriuo atveju jam neleistumėte pirkti?
- Ar kišenpinigiai skirti ir maistui mokykloje?
- Kiek jūs galite kištis į vaiko sprendimą pirkti daiktą?
Svarbu su vaiku aptarti šiuos ir kitus jums aktualius klausimus tam, kad atsidūrus konkrečioje situacijoje nebereikėtų vėl ir vėl diskutuoti apie tą patį.
3. Trūksta nuoseklumo
Ties šiuo punktu turbūt galiu ramiai pasakyti – kas iš jūsų be šios nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį.😅
Nes nuoseklumo mums, tėvams, kartais pritrūksta. Tiesiog – tiek daug reikalų, kad neįmanoma visada ir dėl visko būtų super nuosekliam.
Kalbant apie kišenpinigius, nuoseklumas svarbu, t.y. jei pradedame kišenpinigius duoti vaikams, reikėtų duoti reguliariai. Tyrimai rodo, kad geriau iš viso jokių kišenpinigių nei kišenpinigiai kartas nuo karto arba tada, kai turite grynų.
4. Per daug kišamės į vaikų sprendimus pirkti
Labai jau norisi kartais vaikus apsaugoti nuo klaidų. Todėl kai matome, kad vaikas nori nusipirkti kažką, ko (mes esame 100% tuo tikri!) ateityje tikrai gailėsis, labai norisi jį griebti už rankos ir sulaikyti. Pasakyti, kad mes žinome geriau!
Tačiau kaip vaikas mokysis elgtis su pinigais, jei nesimokys iš savo klaidų? Turime leisti vaikui klysti!
Taigi – sutariame esmines kišenpinigių naudojimo taisykles ir tada leidžiame klysti. Net tada, kai labai labai norisi sulaikyti, leiskime priimti sprendimą savo galva.
5. Naudojame kišenpinigius kaip disciplinos priemonę
“Nepasiklosi lovos, nuimsiu kišenpinigius!” – grasiname mes, kai vaikai neklauso.
Naudoti kišenpinigius kaip disciplinos užtikrinimo priemonę – nelabai gera mintis. Nes kišenpinigių paskirtis – kad vaikai mokytųsi elgtis su pinigais. O jei juos naudosime kaip disciplinos užtikrinimo priemonę, o vaikas bus ypatingai neklusnus, greitai gali likti iš viso be kišenpinigių.
Todėl disciplinos užtikrinimui geriau naudokime kitus dalykus – pavyzdžiui, paskatinimus (daugiau laiko kartu, maži mieli dalykėliai, ekranų laikas ir pan.).
O dabar labai laukiu jūsų prisipažinimo, ar nors vieną iš šių klaidų darote savo šeimoje? 🤔
O jei norite daugiau sužinoti apie kišenpinigius, galite parsisiųsti nemokamą el. knygą „Kišenpinigiai vaikams. 10 klausimų“ čia: