Kaip mūsų patirtys vaikystėje veikia mūsų elgesį su vaikais?
Mano tėvai buvo taupūs. Gyvenome pasiturinčiai, todėl netrūkdavo pinigų būtiniems dalykams – maistui, būstui, lavinimuisi, patirtims. Bet skanumynams, dovanoms tėvai pinigų daug neskirdavo. Nepasakyčiau, kad tam neužtekdavo pinigų. Tėvams tiesiog tai neatrodė labai svarbu.
Pamenu, šeimoje daug kalbėdavome apie verslą (mama turėjo smulkų verslą), apie politines aktualijas, apie tai, kad „svarbu uždirbti pinigus“. Bet niekada nežinojau, kiek tiksliai uždirba mano tėvai, ir turėjau tik ribotą supratimą, kiek iš tikrųjų sau galime leisti. Ginčų apie pinigus praktiškai nebūdavo, tai spėju, kad gyvenome „normaliai“.
Dabar noriu paprašyti jūsų nusikelti į jūsų vaikystę…
Ką jums tėvai pasakojo apie pinigus? Kokį tėvų elgesį su pinigais matėte jūs?
Ir svarbiausias klausimas – kokias pagrindines pamokas atsinešėte iš savo vaikystės patirčių į dabartinį gyvenimą?
Klausiu todėl, kad nuo to priklauso ir ką perduodame savo vaikams.
Pastebiu, kad suaugę žmonės dažnai renkasi vieną iš dviejų būdų:
- Elgiasi lygiai taip pat, kaip jų tėvai (kartais to net nesuvokdami);
- Elgiasi atvirkščiai nei jų tėvai vaikystėje (nusprendę, kad jiems nepatiko, kaip buvo elgiamasi su jais vaikystėje).
Dažnai mes, nenorėdami prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, kaltiname tėvus:
„Aš negaliu būti taupus, užaugęs tokioje išlaidžioje šeimoje!” arba
“Kadangi užaugau tokioje taupioje šeimoje, bent jau užaugęs noriu pasimėgauti gyvenimu!” arba
“Aš labai taupau, nes mačiau, kaip sunku buvo mano tėvams, kurie visus pinigus išleisdavo pramogoms” ir pan.
Vaikystės patirtys gali įtakoti ir mūsų elgesį su vaikais:
“Aš vaikystėje labai vargau, todėl noriu, kad mano vaikas galėtų pasimėgauti vaikyste. Juk galime sau tai leisti!” arba
“Aš vaikystėje turėjau sunkiai dirbti, kad gaučiau pinigų. Noriu, kad mano vaikai irgi suprastų, kad pinigai ant medžių neauga!”
Ar pastebėjote, kad iš tos pačios patirties vaikystėje žmonės gali pasidaryti visiškai skirtingas išvadas? Nuo ko priklauso, kokias išvadas sau pasidarome? Nuo to, kaip interpretuojame patirtį. O interpretacija – mūsų pasirinkimas.
Taip, mūsų tėvų elgesys su mumis ir su pinigais padarė mums įtaką. Bet būdami suaugę mes galime pasirinkti, kaip norime gyventi savo gyvenimą. Ir mes galime nuspręsti, kokius principus norime perduoti savo vaikams.
O kokius principus norite perduoti jūs?
Jei nors sekundę susimąstėte, kokie tie principai turėtų būti, kviečiu išbandyti diskusijų korteles „Apie pinigus paprastai“ – jose ne tik svarbiausi klausimai vaikams, bet ir patarimai, kaip į juos atsakyti.
Jei norite paprastai ir lengvai inicijuoti pokalbius su vaikais apie pinigus, kviečiu įsigyti diskusijų korteles “Apie pinigus paprastai”: