Ar jaučiate skirtumą?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. spalis
Aš tikiu, kad žodžiai turi didelę galią, o net panašūs žodžiai gali turėti visiškai skirtingą reikšmę. Įsivaizduokite, kad šeštadienio rytas, o namai po darbo savaitės ir vakar vakarojusių svečių atrodo mažų mažiausiai apjaukti.
„Man reikia keltis susitvarkyti“.
„Noriu praleisti savaitgalį tvarkinguose namuose“.
Ar jaučiate skirtumą?
Kalbėdama su draugais apie finansus dažnai pastebiu jų sakomą frazę: „skaičiuoju biudžetą“. Kada mes „skaičiuojame biudžetą“ ir kas už šio posakio slypi?
„Negaliu sau to leisti“
Kada dažniausiai pradedame „skaičiuoti biudžetą“? Retais atvejais, kai nusprendžiame pradėti rūpintis savo finansais, įsivertinti savo tikslias pajamas ir išlaidas bei numatyti taupymo ir investavimo galimybes.
Visgi įprastai biudžetu susirūpiname tada, kai trūksta pinigų ir kyla klausimas: „Kur jie dingsta?“. Jeigu esate darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, tai savo pajamas žinote labai tiksliai. Laisvai samdomi darbuotojai, smulkūs verslininkai pajamas turi skaičiuoti atidžiau. Tačiau visiems, nepriklausomai nuo darbo formos, ypatingai sunku sekti išlaidas, jeigu jos nėra fiksuojamos.
Tam naudojame biudžetą, kur mes susiplanuojame savo mėnesio išlaidas ir mėnesio eigoje sekame, kaip mums sekasi laikytis plano. Jeigu iki tol savo išlaidų neskaičiavome, tai pirmieji mėnesiai būna sunkūs – paaiškėja, kad nebenorime kasdien gerti kavos išsinešimui arba kas mėnesį pirkti naujos poros batų. Ir tada mūsų žodyne atsiranda tokios frazės: „Negaliu sau to leisti“, „Man tai per brangu“. Taigi biudžetą naudojame tik išlaidų sekimui ir jų ribojimui su gana neigiamos emocijos prieskoniu.
O jeigu galiu, bet nenoriu?
Jeigu jau esate įgudęs „biudžeto skaičiuotojas“, tai žinote, kad jis gali būti naudojamas pajamoms planuoti (iš papildomos veiklos, iš investicijų), taip pat numatyti didesnius pirkinius (atostogos, automobilio pirkimas, kambario remontas ir pan.). Tam galima pasirengti ne mėnesio, o metinius biudžetus. Taigi biudžetuodami savo išlaidas mes ne tik taupome, save ribojame ir sau kažko neleidžiame, o bendrai valdome savo finansus.
Tad gal tiesa yra ta, kad kasdien kavos mes neperkame ne todėl, kad „negalime sau to leisti“, o todėl, kad šiuo metu mūsų dėmesys yra kitur – pvz.: taupome atostogoms egzotiškoje šalyje. Tad sakyti, kad „man tai per brangu“ lyg ir netinka, nes iš tiesų „mūsų prioritetai šiuo metu yra kitur“. Taigi turime tą patį rezultatą – neišleidžiame pinigų kavos puodeliui, tačiau vienu atveju jaučiamės suvaržyti, o kitu atveju – siekiantys savo svajonės. Nežinau, kaip jums, bet man tai yra didžiulis skirtumas.
Nuo praėjusių metų varvinu seilę žiūrėdama vieną pirkinį. Labai jo noriu, bet tikrai nėra būtinybės apskritai jį pirkti, o ir pigesnių alternatyvų galima rasti. Bėda ta, kad alternatyvos nepatinka. Peržiūrėjusi savo biudžetą, supratau, kad net ir labai norėdama to pirkinio, nenoriu kažko ženkliai atsisakyti, o taupyti po keletą eurų daugiau nei 10 metų irgi nėra noro. Teko galvoti, iš kur gauti papildomų pajamų (ir sugalvoti pavyko).
Šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad neišleidau didelės pinigų sumos, kuri būtų man šiuo metu per didelė ir gal net pareikalautų įkišti rankas į santaupų kišenę, bet taip pat savęs ir neapribojau, kad „tai ne man“. Tiesiog įgudusiai valdydama asmeninius finansus galėjau įvertinti savo finansinę situaciją iš paukščio skrydžio, susidėlioti norų sąrašus, prioritetus ir planus, kaip to pasiekti. Tada nereikia savęs riboti, sau neleisti ar kažko negalėti – tiesiog būna aišku, ką ir dėl ko darome.
Kaip kalbame su savo vaikais?
Pastebėkime save. Kaip kalbame su savo vaikais? Ar parduotuvėje mes aiškiname, kad ši lėlė yra per brangi, o į batutų parką negalime nueiti, nes mūsų šeima negali sau to leisti? O gal nuolat patariame vaikams neišleisti kišenpinigių, bet juos tiesiog taupyti? Kokią aplinką kuriame savo žodžiais: varžančią ir spaudžiančią ar priešingai – įgalinančią ir skatinančią pildyti savo svajones?
- Diekime pozityvias nuostatas apie pinigus (plačiau galite skaityti šiame tinklaraščio įraše).
- Formuokime tinkamus pinigų valdymo įgūdžius, kai vertiname ne tik momentinę būklę („neturiu pinigų“), bet ir tai, kiek reikia tikslui pasiekti ir kaip tuos pinigus uždirbti.
- Kartokime teigiamą emocinį foną kuriančias frazes: „atsidedu savo svajonei“, „šiuo metu mano dėmesys yra kitur“, „pirksiu po X laiko“, „noriu įsigyti“ ir pan.
Pinigai savaime nėra vertybė, bet priemonė norams, svajonėms pildyti ir tikslams pasiekti. Jeigu manote, kad yra svarbu pozityviai ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir norite sužinoti daugiau, kviečiu jungtis prie laiškų tėvams „5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį raštingumą“: