Vaikų finansinės klaidos – vengti ar skatinti?
Indrė Zakalskytė | Raising free kids | 2023 m. gruodis
Jeigu vaikų finansinis ugdymas būtų tik apie skaičius, tai vadintųsi matematika. Tačiau labiausiai jis apima gyvenimiškų įgūdžių ugdymą, kurie leis vaikams tapti finansiškais atsakingai žmonėmis užaugus. Mūsų, tėvų, uždavinys nėra „stumti“ vaikus į finansines klaidas, tačiau joms ištikus nereikėtų kelti dramos. Šiame straipsnyje rasite penkis patarimus, kaip elgtis klaidų atveju.
Pirma. Asmenininės finansinės atsakomybės skatinimas
Vienas svarbiausių aspektų yra skatinti vaikus prisiimti asmeninę finansinę atsakomybę. Suteikdami jiems galimybę valdyti savo pinigus, pavyzdžiui, turėjimą savo pinigų arba įtraukimą į sprendimus, susijusius su šeimos biudžetu, mes leidžiame vaikams suvokti, kaip jų sprendimai gali paveikti jų finansinį gyvenimą. Tai ne tik moko skaičiuoti pinigus, bet ir ugdo atsakomybės jausmą už savo finansinę padėtį.
Antra. Atvirumas ir nuoširdumas šeimoje
Vieną kartą mano dukros parbėgo namo: „Mama, Adelė pametė 20 Eur, ką jai daryti?!”. O už durų laukė persigandusi kaimynų mergaitė. Istorija paprasta – kaimynė neįsidėjo pinigų mokyklos pietums į piniginę, o iš striukės kišenės iškrito. Vaikas buvo smarkiai išsigandęs ir nedrįso pasakyti mamai. Viskas baigėsi laimingai, radome netoliese sniego krūvoje, tačiau susimąsčiau, o kur bėgtų mano vaikai tokioje pat situacijoje – grįžtų namo ar guostųsi kaimynams?
Mes turime kurti saugią erdvę, kurioje vaikai gali laisvai dalintis savo finansinėmis patirtimis ir klaidomis. Tuo pačiu metu turime būti pasirengę dalintis savo patirtimi, aiškindami, kaip mokėmės iš savo klaidų ir kaip tai formavo mūsų požiūrį į pinigus. Bendros šeimos diskusijos skatins vaikus perimti teigiamus mūsų pavyzdžius ir nebekartoti mūsų klaidų.
Trečia. Sprendimų priėmimo ir asmeninės laisvės skatinimas
Šis patarimas man pačiai yra sunkiausiai įgyvendinamas – atrodo, juk aš žinau geriau ir turiu kramtyti lūpą parduotuvės lentynoje, kai matau, kokias nesąmones kartais dukros nori išsirinkti.
Visgi vaikai turi būti skatinami priimti savo finansinius sprendimus. Skatindami juos prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir priimti sprendimus nuo mažens leidžia jiems išmokti iš klaidų, kurių jie gali padaryti. Laimei, vaikystėje tos klaidos yra mažiau reikšmingos nei suaugus. Tai ne tik ugdys finansinį raštingumą, bet ir suteiks jiems pasitikėjimo savimi, gebėjimą priimti sprendimus ir įgyvendinti juos atsakingai. Apie tai jau rašėme ir ankstesniame tinklaraščio įraše (jį rasite čia).
Ketvirta. Planavimo ir vertinimo svarba
Kitas svarbus aspektas – vaikus mokyti planuoti ir vertinti, kaip leisti savo pinigus. Skatindami rengti asmeninį biudžetą (žinoma, vyresniuosius, nebandykite to daryti su šešiamečiais), mes mokome vaikus numatyti išlaidas, taupyti, o vėliau net ir įvertinti investicines galimybes. Šis gebėjimas leidžia vaikams išvengti klaidų, suprasti finansinius prioritetus ir formuluoti asmeninę finansinę strategiją ateityje.
Penkta. Teigiamas palaikymas ir bendradarbiavimas
Galiausiai vaikams svarbiausia yra mūsų palaikymas ir bendradarbiavimas su vaikais, ypač tais momentais, kai jie susiduria su finansinėmis problemomis arba padaro klaidų. Tai leidžia vaikams jausti, kad jie gali mumis pasitikėti, net kai klysta.
Galime papasakoti vaikams visas savo patirtis, tačiau vaikai, kaip ir mes visi, dažniausiai mokosi iš savo pačių praktikos ir klaidų. Jeigu norite sužinoti daugiau, kaip ugdyti finansiškai laisvus vaikus, kviečiu jungtis prie laiškų tėvams „5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį raštingumą“: