Tinklaraštis
Lina Banytė – Surplienė
„Raising free kids“ įkūrėja
Indrė Zakalskytė
„Raising free kids“
Ar žinote, kokį vaiką auginate?
Labai tikėtina, kad jūs auginate alfa kartos vaiką. Alfa karta apima visus vaikus, gimusius 2010 ir vėlesniais metais, iki būsimų 2025 metų, kai prasidės beta kartos laikas. Jeigu jūsų vaikas gimė anksčiau, jis priklauso Z kartai. Kodėl tai svarbu? Ogi todėl, kad kiekviena karta turi bendrų bruožų, kuriuos žinodami, galime pri(si)taikyti. Juk pasaulis žengia į priekį ir savo vaikams turime pasakoti tai, kas jiems aktualu ir juos paliečia.
Skaityti toliau >>>Vaikų finansinės klaidos – vengti ar skatinti?
Jeigu vaikų finansinis ugdymas būtų tik apie skaičius, tai vadintųsi matematika. Tačiau labiausiai jis apima gyvenimiškų įgūdžių ugdymą, kurie leis vaikams tapti finansiškais atsakingai žmonėmis užaugus. Mūsų, tėvų, uždavinys nėra „stumti“ vaikus į finansines klaidas, tačiau joms ištikus nereikėtų kelti dramos. Šiame straipsnyje rasite penkis patarimus, kaip elgtis klaidų atveju.
Skaityti toliau >>>“Ar mes esame turtingi?”
Ar vaikai jūsų kada nors klausė: “Ar mes esame turtingi?”. Aš tokio klausimo esu sulaukusi iš abiejų dukrų. Tai yra vienas dažnesnių pradinukų klausimų. Kai vaikai jau pradeda suprasti, kad daiktai yra perkami, kai kurie yra brangūs, kiti yra pigūs, kai jie negauna populiaraus žaislo, nes tėvai atsako “nepirksime, jis per brangus”, ateina suvokimas, kad ne visi žmonės pinigų turi vienodai.
Skaityti toliau >>>5 veiklos su vaikais per Adventą
Vakar stebėjau aktyvias diskusijas socialiniame tinkle, kokius Advento kalendorius šiemet ruošia tėvai – nuo paprastų šokoladinių iki knygos skaitinių bei įvairių veiklų kiekvieną dieną. Man pačiai veiklų kalendorius yra per sudėtingas ir intensyvus – aš nespėju. Tačiau kažką veikti drauge Advento metu norisi. Advento metu galime su vaikais organizuoti įvairias įdomias ir kūrybingas veiklas, kurios padės sužadinti kalėdinę dvasią ir nepastebimai padės ugdyti vaikų finansinį raštingumą.. Štai keletas idėjų:
Skaityti toliau >>>Kaip taupiai pasiruošti šventėms?
Kalėdos yra neabejotinai vienos iš brangiausių švenčių daugeliui šeimų visame pasaulyje. Todėl artėjant šventiniam sezonui daugelis tėvų susiduria su iššūkiu – kaip efektyviai pasiruošti Kalėdoms ir tuo pačiu nenuskriausti šeimos biudžeto? Kiek į šį procesą reikia įtraukti vaikus?
Skaityti toliau >>>Kaip neužkibti ant reklamos kabliuko?
Prieš keletą mėnesių jau rašėme apie tai, kaip kalbėti su vaikais apie reklamą. Vaikai gali būti lengvai paveikiami reklamų, nes iki galo nesupranta paslėptų žinučių. Ilgėjantys rudens vakarai, kai, deja, daugiau laiko praleidžiame prie televizoriaus, telefonų ir planšečių yra puikus laikas lavinti vaikų kritinį mąstymą ir tam puikiai pasitarnauja reklamos.
Skaityti toliau >>>Ar jaučiate skirtumą?
Aš tikiu, kad žodžiai turi didelę galią, o net panašūs žodžiai gali turėti visiškai skirtingą reikšmę. Įsivaizduokite, kad šeštadienio rytas, o namai po darbo savaitės ir vakar vakarojusių svečių atrodo mažų mažiausiai apjaukti. „Man reikia keltis susitvarkyti“. „Noriu praleisti savaitgalį tvarkinguose namuose“. Ar jaučiate skirtumą?
Skaityti toliau >>>Kokį poveikį vaikui daro pinigai?
Pinigai yra tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kad retai susimąstome, kokį poveikį jie turi mūsų vaikams. Kaip vaikus veikia, kai mes skundžiamės, kad neturime pinigų? O koks kassavaitinio apsipirkinėjimo prekybos centre poveikis? O kai lyginame savo ir kaimyno automobilį?
Skaityti toliau >>>Ar jaučiatės ramiai dėl savo vaikų kibernetinio saugumo?
Mūsų vaikai auga technologijų amžiuje, todėl net ankstyva vaikystė sunkiai įsivaizduojama be interneto. Tėvai tarpusavyje juokaujame, kad norėdami ramiai išgerti puodelį kavos, savo mažyliams be sąžinės graužimo jungiame trumpą filmuką. Nepaisant visų technologijų privalumų, tai gali atnešti ir įvairių pavojų, susijusių su vaikų kibernetiniu saugumu. Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie atvejus, kai kibernetiniai sukčiai iš gyventojų išvilioja didžiules pinigų sumas. Per el. paštu atsiųstas nuorodas į įrenginius taip pat įdiegiamos ir kenkėjiškos programos. Anksčiau į sukčių akiratį dažniausiai pakliūdavo senjorai, tačiau tobulėjant šioms schemoms nuo jų tapo sudėtinga apsisaugoti visiems gyventojams. Jeigu lengvai apgaunami suaugusieji, tai vaikai yra dar labiau pažeidžiami dėl nepakankamos patirties ir supratimo, todėl svarbu juos mokyti apie kylančius pavojus ir apsaugos priemones.
Skaityti toliau >>>Apie finansinį švietimą suaugusiems
2021 m. Lietuvos bankas ištyrė, koks yra Lietuvos investuotojo paveikslas: tipinis neprofesionalusis investuotojas, kuris yra aktyviausias pagal sandorių skaičių ir sukaupęs daugiausia turto, yra 35–54 m. vyras. Šios amžiaus grupės investuotojai valdo 45 proc. viso į akcijas investuoto turto. Vyrų investiciniai portfeliai paprastai yra rizikingesni nei moterų. Įvertinta, kad Lietuvoje aktyviai investuoja 31,5 tūkst. vyrų ir beveik 18 tūkst. moterų.
Skaityti toliau >>>Kada švenčiate naujuosius metus?
Nors kalendoriniai naujieji metai prasideda sausio pirmąją, tačiau turintys mokyklinio amžiaus vaikų metus skaičiuoti pradeda nuo rugsėjo 1-osios. Jeigu atidėliojame ką nors pradėti, tai mokslo metų pradžia yra kaip tik tas laikas – dabar.
Skaityti toliau >>>Ką jūs vaikams pasakojate apie investavimą?
“Investuotojas” yra mitais apipintas terminas. Įsivaizduojame pusamžį vyrą, dažniausiai verslininką, kuris, sukaupęs milijonus, dabar juos investuoja (dažnai į nekilnojamąjį turtą). Iš tiesų investuotojas nėra kažkokia mitologinė būtybė. Priešingai – investuotojais turime būti visi, kad galėtume užsitikrinti finansinę laisvę. Sutinku, kad kalbėti apie investavimą su vaikais gali būti sudėtinga, ypač jei pats tuo ne itin domitės. Lygiai taip pat sutinku su nuomone, kad nėra būtina pačiam prakaituoti, o savo pinigus galime atiduoti profesionaliems valdytojams, tačiau pagrindinius principus tiek tėvams, tiek vaikams išmanyti būtina bet kuriuo atveju.
Skaityti toliau >>>Ar jau pasiruošėte rugsėjo 1-ajai?
Rugpjūčio mėnesį pradedu laukti rugsėjo – šiek tiek pavargstu nuo karščio ir bandymo spėti į visus koncertus / piknikus / išvykas prie jūros bei smarkiai pasiilgstu rutinos ir ritmo. Todėl mokslo metams kartu su vaikais ruošiuosi noriai. Dalinuosi savo “receptu”, kaip mokslo metus pradėti lengvai ir be streso.
Skaityti toliau >>>Taupymas: skausmas ar džiaugsmas?
Pinigų taupymas yra vertingas įgūdis, kurį reikėtų formuoti nuo mažų dienų. Mokydami vaikus apie taupymo naudą ir padėdami jiems išsikelti finansinius tikslus, ugdome finansiškai drausmingus ir nepriklausomus žmones. Visi žinome taupymo privalumus – uždelstas pasitenkinimas, ateities planavimas, kantrybė – tačiau kartais taupyti yra siaubingai nuobodus užsiėmimas. Ar galime ką nors pakeisti?
Skaityti toliau >>>Skolinti(s) yra gerai ar blogai?
Ar esate skolinęsi pinigų? Tikėčiausi, kad daugelis atsakysite taip – būstui ar automobiliui, gal kitiems pirkiniams. Koks jūsų požiūris į skolinimąsi? O ar esate skolinę pinigų? Atsakę į šiuos klausimus, padiskutuokime su vaikais.
Skaityti toliau >>>Jubiliejus – pakalbėkime apie pinigus kitaip
Ar atkreipėte dėmesį, kad šių metų birželio 25 diena yra ypatinga? Šiemet švenčiame trisdešimt metų, kai po daugiau nei 50 metų į apyvartą grįžo litai. Nors viešojoje erdvėje informacijos nebuvo daug (arba aš nepastebėjau?), tačiau siūlau tiek patiems praplėsti akiratį, tiek sudominti vaikus.
Skaityti toliau >>>Kaip jūs leisite vasarą?
Jeigu prasidėjus vasarai dar svarstote, kad gal jau laikas pradėti vaikams duoti kišenpinigius, o gal tai pirma jūsų vasara nuo tada, kaip pradėjote juos duoti, siūlau peržvelgti mūsų praėjusių metų tinklaraščio įrašą “Ką daryti su kišenpinigiais per atostogas?”. Tačiau jeigu jau kišenpinigius duodate reguliariai ir pagal vaikui perleistas atsakomybes deramą sumą, skaitykite toliau.
Skaityti toliau >>>Kaip kalbėti su vaikais apie reklamą?
Mano aštuonmetė niekada nėra numetusi popierėlio miške. Tiesą sakant, net ir obuolio graužtuką tvarkingai deda į šiukšlių maišelį. Ji yra pažiūrėjusi David Attenborough filmą “Gyvenimas mūsų planetoje” (Netflix ieškokite “A Life in Our Planet”) ir dabar gan dramatiškai cituoja statistiką, kaip paskutiniais dešimtmečiais smarkiai nyksta laukinės gamtos plotai.
Skaityti toliau >>>Ar vaikai visko išmoks užaugę?
Ar esate klausę savo tėvų, kiek jie uždirba? Na, gal klausimas kiek per drąsus (pati jo nesu uždavusi), bet paauglystėje tikrai kilo minčių, ar mano tėvai investuoja, kur mes laikome santaupas ir panašių. Nors su tėvais galėjau kalbėtis įvairiais klausimais, mano namuose tema apie pinigus buvo neliečiama. Mano vaikai tokių ir dar visokių klausimų užduoti nesidrovi. Tikriausiai todėl, kad skatinu, jog klausinėtų ir domėtųsi.
Skaityti toliau >>>Ar turite 10 000 eurų grynais?
Jeigu esate prisiekę TED gerbėjai, tikėtina, kad šis įrašas jums bus mažiau įdomus. Tiems, kurie TED neklauso, noriu pristatyti, kad tai yra 1984 m. prasidėjusi konferencija, skirta technologijų, pramogų ir dizaino (angl. Technology Entertainment Design) suartėjimui. Šiandien noriu Jums rekomenduoti kelis TEDx pranešimus apie vaikų finansinį ugdymą.
Skaityti toliau >>>Kodėl britai užkariavo Australiją, o ne atvirkščiai?
Tai eilutė iš Yanio Varoufakio knygos “Pokalbis su dukra apie ekonomiką: trumpa kapitalizmo istorija”. Bet nepabėkite berniukų tėveliai – knyga skirta visiems. Jei esate savo srities ekspertas ar ekspertė, tikriausiai žinote profesinius terminus, naudojate sudėtingus žodžius ir galite paaiškinti dalykus “triaukščiais” sakiniais. O jeigu ką nors apie savo darbą tektų paaiškinti moksleiviui?
Skaityti toliau >>>Ką daryti, jei vaikai nesavarankiški?
Pirmadienį su kolegėmis darbe prie kavos dalinomės savaitgalio įspūdžiais. Viena kolegė atsiduso: “Jaučiuosi tokia pavargusi!” (ji augina dvylikametį sūnų). Aš (su dviem dukrom) ir kita kolegė (kuri turi tris sūnus) nevalingai kilstelėjom antakius: “Nuo ko?”. Na, ji ir išvardijo: namų tvarkymas, skalbiniai, pusryčiai-pietūs-vakarienė savaitgalį, maisto “paruoštukai” ateinančiai savaitei ir t.t. Sakyčiau, kiekvienos mamos įprastas savaitgalis. Bet suklusau išgirdusi, kad ji nusiplūkė šveisdama sūnaus batus, mat jis penktadienį gainiojo kamuolį lauke per purvynus. Kaip kaip – sūnui dvylika, o tu šveiti jo batus?!
Skaityti toliau >>>Kišenpinigiai – ir viskas?
Prieš keletą metų pagavau save galvojant, kad gal dirbu nepakankamai produktyviai, per daug blaškausi atsakinėdama į el.laiškus, reaguoju į nuolat pypsinčius socialinių tinklų pranešimus. Perskaičiau šūsnį straipsnių ta tema, sužinojau apie daugybę produktyvumo sistemų, susiradau geriausiai vertinamas programėles sekti užduočių atlikimą. Bandžiau taikyti praktikoje. Nepavyko.
Skaityti toliau >>>Bandau apsaugoti nuo klaidų…
Ar esate girdėję frazę “tėvai-sraigtasparniai” arba “tėvai-buldozeriai”? Žinokit, čia apie mus… Arba bent jau didžiąją dalį iš mūsų.
Tikriausiai kiekvienas galime papasakoti istorijų iš savo vaikystės, kai augome daugiabučiuose arba leidome vasaras pas senelius kaime, ryte po pusryčių išbėgdavom su draugais į lauką ir parsirasdavom išbadėję jau sutemus. Kažkaip draugavom, kažkaip sprendėm problemas, kažkaip užaugom. Tėvai daug ko apie mus nežinojo ir dėl to net nesuko galvos.
Ar auginame materialistus?
Mano draugės penkiametis gimtadieniui nori automobilio. Taip, tos mašinytės, kurias nuomoja atrakcionų parkuose. Mano pirmokė jau trečius metus iš eilės Kalėdų senelio prašo tikro telefono. Nesvarbu, kad aš kantriai aiškinu, jog Kalėdų senelis susisiekimo priemonių (telefonų) ar įrangos mokyklai (kompiuterio ar planšetės) nedovanoja. Tada nugrimztu į vaikystę, kokias dovanas gaudavau aš, ir susimąstau: ar šiais laikais auginame vaikus, vertinančius viską tik materialinės naudos požiūriu? Štai keli klausimai pasitikrinimui.
Skaityti toliau >>>Ar mano finansinis supratimas yra tinkamas mano vaikui?
Vaikų finansinį raštingumą formuoja trys dalykai: žinios, įpročiai ir įsitikinimai. Jeigu žinias perduoti lengva, o įpročiams suformuoti reikia šiek tiek nuoseklumo ir pastangų, tai ties įsitikinimais gali tekti smarkiai padirbėti.
Rašydama vieną iš ankstesnių straipsnių ieškojau patarlių apie pinigus. Jeigu norite žinoti, tai posakių apie pinigus radau visus 620! Čia kalbame apie liaudies išmintį, tautinius įsitikinimus, tačiau prie to paties reikėtų pridėti ir mūsų tėvų mums įdiegtas nuostatas.
Kiek mes turime laiko?
Metų pabaigoje socialinėje erdvėje akis užkliuvo už jau matyto, bet kas kartą šiek tiek supurtančio paveikslėlio, kuriame pavaizduota 90 žmogaus metų mėnesiais – 36 burbuliukų stulpeliai ir 30 burbuliukų eilučių, 1 080 mėnesių iš viso. Vat taip paprastai – visas gyvenimas ant vieno lapelio.
Pabandžiau vizualizuoti, kiek laiko studijavau, kiek laiko dirbau viename ar kitame darbe ir netikėtai pabandžiau suskaičiuoti, o kiek gi turiu laiko vaikų ugdymui.
Pinigai suteikia laisvę rinktis
Visiškai sutinku su posakiu, kad „laimės už pinigus nenusipirksi“, tačiau neabejotinai pinigai yra priemonė įgyvendinti svajones, būti laisvam ir daryti tai, kas patinka arba yra iš tiesų svarbu.
Nenorėčiau grįžti į savo pirmuosius karjeros metus, kai gaudavau pradedančiosios algą, o dirbti reikėdavo 10 – 12 valandų, o laisvės ką nors rinktis nebuvo iš viso. Visgi kiekvienas karjeros laiptelis man nemažai kainavo, kadangi su pareigų pakėlimu būdavo pakeliama ir alga, o aš, nepaisant savo taupaus būdo, kartais sugebėdavau išleisti pinigus dar prieš faktiškai gaudama tą padidintą algą.
Pinigai ir stresas – kaip tai susiję?
Visi esame girdėję posakį „Ne piniguose laimė“, cinikai dar prideda „o jų kiekyje“. Vienareikšmiškai pinigai suteikia laisvės ir komforto jausmą, tačiau apibrėžti laimę yra sudėtingiau. Todėl dėl šio posakio teisingumo šiandien nesiginčykime. O kaip susiję pinigai ir stresas?
Skaityti toliau >>>Pinigai nepatenka tarp pagrindinių įgūdžių, kuriuos turiu išmokyti savo vaiką. Bet ar tikrai?
Mano pažįstamų rate nemažai tėvų veda savo pradinukus į privačias mokyklas. Jeigu paklaustumėte jų, koks yra svarbiausias ateities įgūdis, tikriausiai vienbalsiai atsakytų: programavimas! Atrodo, kad dabar visi vaikai to mokomi dėstant pagrindinę programą arba bent jau užklasinių veiklų metu. Apskritai, neįtikėtina, kaip smarkiai prasiplėtė mokyklų programos – smarkiai akcentuojamos STEM (angl. science, technology, engineering and maths – gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) veiklos, pamokų metu integruojami aplinkosaugos, visuomenės sveikatos dalykai, vyksta keramikos, teatro užsiėmimai. Visgi peržiūrėjus bendrąsias ugdymo programas, neradau nė vieno privalomo dalyko, kuriame būtų plačiau mokoma apie pinigus.
Skaityti toliau >>>Kaip skatinti gausos mąstymą sau ir vaikams?
Kai portaluose mirga antraštės „Kaip sutaupyti perkant maistą?“, „10 būdų, kaip sutaupyti elektrai ir padėti savo piniginei“, „25 patarimai, kaip sutaupyti per Kalėdas“, mintis, kad žmonės tampa turtingesni, kai duoda daugiau, gali skambėti kontraversiškai. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad 10 procentų padidėjusios pajamos skatina duoti maždaug 7 procentais daugiau, be to, žmonės taip pat tampa turtingesni, kai duoda daugiau.
Skaityti toliau >>>Ką daryti, jei vaikai nesavarankiški?
Psichologų teigimu, savarankiškumas daro didelę įtaką asmenybės augimui ir tvirto bei ambicingo charakterio ugdymui. Jeigu kiekvienas vaikas nuo mažens būtų mokomas savarankiškumo, tuomet galėtų užaugti sėkmingai įveikiantis išbandymus, pasitikintis savimi, motyvuotas, atkaklus ir siekiantis užsibrėžtų tikslų.
Skaityti toliau >>>Ką daryti, jeigu vaikai nuolat pameta ar pamiršta daiktus?
Ar tik mūsų namuose, ar ir pas jus – nuolat trūksta kepurių, šalikų ir pirštinių? Turime ~10 pirštinių porų, bent 6 šalikus ir dar kokias 7 kepures, tačiau jie nuolat kur nors “dingsta” (o pirštinių lieka tik po vieną).
Jei pas jus irgi taip būna, tuomet šis straipsnis – kaip tik jums.
Kaip mokyti vaikus finansinio raštingumo per žaidimus?
Kaip rasti laiko vaikų finansinio raštingumo ugdymui? Juk mes visi turime daug reikalų, ypač jei dar ir dirbame pilną darbo dieną…
Vasara yra puikus metas skirti daugiau dėmesio finansiniam raštingumui, nes dažnai vasarą atostogaujame, daugiau laiko praleidžiame su vaikais, su jais žaidžiame.
Ir turbūt visi esame pastebėję, kad žaidimai vaikams patinka labiausiai, todėl būtent žaidimai yra puikus būdas vaikus ko nors išmokyti.
Ar geriau kišenpinigius duoti grynais ar į kortelę?
Mokėjimų kortelė, bekontakčiai atsiskaitymai kortele, bekontakčiai atsiskaitymai telefonu ar laikrodžiu – naudojuosi viskuo, kad tik būtų lengviau, greičiau, paprasčiau. Nuo tada, kai darbo užmokestį pradėjau gauti „į kortelę“, su grynaisiais pinigais susiduriu vis rečiau – ar bankomatas nepakeliui, ar kupiūros per stambios smulkiems atsiskaitymams, ar centai netelpa piniginėje.
Skaityti toliau >>>Kokias nuostatas apie pinigus ugdyti vaikams?
Kai savo sekėjams ar mokymų dalyviams užduodu klausimą, kokį požiūrį į pinigus norite ugdyti savo vaikams, pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis atsakymas yra „taupyti pinigus“.
Tikriausiai mes visi taip užaugome – deficito ar blokados metais, kai reikėjo neišlaidauti, pasispausti, taupyti. Tai mums tapo tokia tapatybės dalimi, kad kai kuriems tenka rimtai pasukti galvą, ko dar, be taupymo, mes norime išmokyti vaikus apie pinigus.
Ką daryti su kišenpinigiais per atostogas?
Ką tik baigėsi mokslo metai. Su draugėmis mamomis pasikalbame, ką vaikai veiks vasarą ir apie atostogų planus. Kelios jų manęs klausia: „tai kaip elgtis vasarą su kišenpinigiais?“.
Pasibaigę mokslo metai visus truputį išblaško. Mes lengviau atsipučiam, nes reikia mažiau galvoti apie būrelių tvarkaraščius ir logistiką, vaikai mažiau miega ir valgo daugiau saldumynų. Visi truputį pametame rutiną ir nuoseklumą. Ar taip pat galime elgtis ir su kišenpinigiais?
Kiek turime padėti vaikams, o kiek jie turėtų užsidirbti patys?
Socialiniame tinkle mama pateikė klausimą: „Panelei suėjo 18 m. Mergaitė važiuoja vasarai užsidirbti pinigų į Palangą. Apgyvendinimas ir vienas maitinimas priklauso. Kiek man duoti pinigų pragyvenimui, kišenpinigiams? Ar duoti pinigų iki pirmos algos? Ar po algos gavimo irgi kažkiek duoti? Ar mokinti ją, kad save turi išlaikyti? Lauksiu patarimų“.
Vaikams augant tokie klausimai kyla daugeliui tėvų. Galiu pasakyti, kad teisingo atsakymo nėra. Kiekviena šeima pati nusprendžia, kiek ilgai nori išlaikyti vaiką, priklausomai tiek nuo šeimos materialinės padėties, tiek nuo vaikų pasirinktos studijų krypties ir pan. Tačiau yra keli bendri elgesio principai, kuriuos norėčiau aptarti.
Kokie pagrindiniai dalykai mokant paauglius elgtis su pinigais?
Ar pamenate save paauglystėje ir ką jūsų tėvai jus mokė apie pinigus?
Viena mama pasakoja:
“Nebepamenu, kiek man buvo metų, kai močiutė tai ėmė kalti į galvą, bet labiausiai iš vaikystės įstrigusi finansinio raštingumo pamoka – „vaikeli, pinigai ant medžių neauga“. Tėvai didelio dėmesio mokymui apie pinigus neskyrė, gaudavau tam tikrą sumą pinigų pietums mokykloje ir „nuolatiniui“. Todėl turiu pripažinti, kad žengiant pirmuosius savarankiškumo žingsnius studijų metais suvaldyti ribotą biudžetą ir didelį apetitą atsivėrusioms galimybėms nebuvo lengva. Tačiau, prisimindama močiutės žodžius, anksti susiradau darbą ir žingsnelis po žingsnelio mokiausi.”
Kada skatinti vaikus pinigais yra gerai?
Prieš kurį laiką savo Facebook grupėje “Apie vaikus ir pinigus” pasidalinau tokiu nutikimu. Kartą klasikiniame koncerte sutikau seniai matytų pažįstamų porą, kuri pasidalino, kaip karantino metu jie skatino vaikus judėti. Jie buvo su vaikais sutarę, kad jei šie per dieną nueina 7500 žingsnių (tėtis matė jų progresą programėlėje), tai jiems tėtis duoda sutartą kiekį virtualių (Fortnite) pinigų.
Uždaviau savo sekėjams klausimą, ką jie galvoja apie tai – ir gavau daug įvairių atsakymų 😅
Ką daryti, kai nesinori mokyti vaiko apie pinigus?
Kiekvienas norime būti geriausi tėvai savo vaikams. Sudedame užkandžių dėžutes į darželį mažiausiems, su pradinuku pasikartojame daugybos lentelę, paaugliui ieškome naujų sportbačių (ir vėl išaugo!), o kur dar būrelių „logistika“, kone kasdien išsitepančios uniformos ir amžinybės ratas „pusryčiai – vakarienė – pusryčiai“. Peržiūrėję savo dienotvarkę neturime nei noro, nei jėgų dar skaityti paskaitas šeimoje apie pinigus. Iš praktikos žinau, kad po mokyklos dar vienos mokytojos namuose nesinori ir vaikams. Tai ką daryti, kai diena ne guminė, o mokyti vaiką vis tiek reikia?
Skaityti toliau >>>Kaip „atlepinti“ savo vaiką?
Ar jums pažįstama situacija, kai jūs norite paskatinti vaiką sutaupyti, o jis, rodos, nieko nenori? Žiūrite į savo vaiką ir nematote absoliučiai jokio gyvenimo alkio? Ir tada kyla klausimas – ar čia normalu šiuolaikiniams vaikams būti tokiems „atsipūtusiems“, ar visgi reikėtų kažką daryti?
Tėvai, norėdami savo vaikams parodyti kuo nuostabesnį pasaulį (nes ne visi mes galėjome sau tai leisti, kai patys buvome vaikai), dažnai padaro vieną klaidą – jie vaikui perka viską, ko tik jis užsimano, o dažnai – dar prieš tai, kai jis ko nors užsimano.
Kam galime deleguoti vaikų finansinį ugdymą?
Kai skatinu tėvus mokyti vaikus finansinių dalykų, visada sulaukiu klausimų, ar neplanuoju surengti mokymų vaikams. Dažnai tėvai yra per daug užsiėmę, kad patys norėtų mokytis to, ką paskui reikėtų perduoti savo vaikams. Ir iš tikrųjų – ar nebūtų efektyviau mokyti vaikus tiesiogiai, ne per tarpininkus?
Vienas tėvas man sako: „Aš, norėdamas išmokyti sūnų griežti smuiku, neinu į mokymus, kaip išmokyti vaiką groti smuiku. Tiesiog pasamdau smuiko mokytoją. Jis tikrai išmokys geriau nei aš. Tai kodėl negalėčiau vaiko nusiųsti į finansinio raštingumo būrelį?“
Ką apie pinigus turėtų žinoti skirtingo amžiaus vaikai?
Kartą per vieną vakarėlį su draugų šeimomis eksperimento tikslais uždaviau keliems vaikams tokį klausimą: kiek kainuoja automobilis?
Viena mergaitė atsakė, ka milijoną. Kitas berniukas – kad 100 eurų. O dar kitas – kad apie 10 000 eurų.
Visi jie buvo 7-10 m. amžiaus tuo metu, kai jiems uždaviau šį klausimą.
6 būdai vaikams užsidirbti pinigų
Dažniausiai Google užduodamas klausimas apie vaikus ir pinigus yra šis – kaip vaikai gali užsidirbti pinigų?
Ne kaip išmokyti vaikus taupyti, ne kaip protingai leisti, ne kaip investuoti, o kaip užsidirbti.
Spėju, kad taip yra todėl, kad šiuolaikiniai vaikai patys labai dažnai kelia šį klausimą tėvams, o šie, nežinodami ką atsakyti, prašo Google pagalbos 😉.
Kaip skatinti vaiką užsidirbti?
Padarykite tokį eksperimentą. Užduokite šį klausimą savo vaikui: „Ką darytum, jei norėtum dviejų daiktų, o pinigų turėtum tik vienam?“.
Dauguma vaikų, su kuriais kalbėjau, atsakė vienu iš šių dviejų variantų:
- Paprašyčiau tėvų ar senelių, kad duotų man pinigų.
- Taupyčiau.
Knyga „Apie pinigus su vaikais“ – kodėl verta ją įsigyti?
Ar žinojote, kad 94 proc. vaikų informaciją apie pinigus gauna iš tėvų? Ir dar – ar žinojote, kad iš tėvų gaunama informacija yra efektyvesnė nei informacija iš žurnalų, televizijos ar radijo, net mokytojų?
Tai uždeda šokią tokią atsakomybę ant mūsų, tėvų, pečių, ar ne taip?
Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prieš daugiau nei metus „pasirašiau“ ant avantiūros – sutariau su leidykla Alma Littera parašyti ir išleisti knygą tėvams, kaip užauginti finansiškai laisvus vaikus „Apie pinigus su vaikais“.
Ar mokėti vaikams už buities darbus?
Įsivaizduokite tokią situaciją.
Jūs sutariate su savo sūnumi, kad kiekvieną kartą, kai jis išneš šiukšles, sumokėsite jam 1 eurą. Juk nieko blogo vaiką paskatinti atlikti sutartą darbą?
Tačiau vieną dieną sūnus šiukšles išnešti tingi. Jūs jam primenate, kad tada negaus pinigų. „Nieko tokio!” – atsako jis. Pinigų nesumokate, bet ir darbas lieka neatliktas.
O dar kitą dieną, kai vėl paprašote sūnaus išnešti šiukšles, jis sako – “Mama, aš sumokėsiu tau 1 eurą, ar galėtum už mane išnešti šiukšles?”.
Kaip susijusi laimė ir finansinis raštingumas?
Ar žinojote, kad kovo 20 d. buvo Tarptautinė laimės diena? Tai – Jungtinių tautų inicijuota šventė, švenčiama nuo 2013-ųjų visame pasaulyje, siekianti stiprinti vieną svarbiausių emocijų kiekvieno žmogaus gyvenime – laimę.
O kaip susijusi laimė ir finansinis raštingumas?
Juk dažnai sakome – ne piniguose laimė. O juokaudami pridedame – ne piniguose, o jų kiekyje.
O kaip yra iš tiesų?
Kaip su mergaitėmis kalbėti apie pinigus?
Tėvai su berniukais apie pinigus kalba dažniau nei su mergaitėmis. Tai yra faktas.
Ne su vienu tėčiu ir mama esu diskutavusi šia tema ir dažnai išgirstu – “Na taip… bet berniukui pinigų tema įdomesnė, jis daugiau klausinėja. O mergaitei, rodos, tai visai nerūpi.”
Jei jūs šeimoje auginate ir berniuką, ir mergaitę, šis straipsnis – kaip tik jums. Jame pasidalinsiu 5 paprastais patarimais, kaip šeimoje kalbėti apie pinigus, kad negilintume finansinių žinių ir įgūdžių atskirties tarp mergaičių ir berniukų.
Kaziuko mugės finansinio raštingumo pamokos vaikams
Ant nosies – Kaziuko mugė. Jau išmokome gyventi su pandemija, todėl vėl nemaža dalis mokyklų organizuos Kaziuko mugę savo teritorijoje. Šios mugės – puiki galimybė vaikams paragauti verslininko duonos ir išmokti kitų finansinio raštingumo pamokų. Tačiau tai įmanoma tik tada, jei mes, tėvai, visko nesugadiname.
Kai tik galiu, apsilankau tokiose vaikų Kaziuko mugėse. Dažnai ten matau mažus vaikus, pardavinėjančius tobulai atrodančius saldainius ir sausainius, kuriuos tariamai padarė patys. Tačiau pažvelgus į tuos šedevrus kyla abejonių, ar juos galėjo padaryti 7-8 metų vaikas.
Kiek duoti vaikui kišenpinigių?
Neseniai dariau prezentaciją apie vaikų finansinio raštingumo ugdymą vienai didelei Lietuvos organizacijai. Prezentacijos pabaigoje gavau tokį klausimą:
– Gal galėtumėte pasakyti, kiek vaikui reikėtų duoti kišenpinigių? Suprantu, kad priklauso nuo kiekvienos šeimos galimybių…
Tai turbūt yra vienas dažniausių klausimų man ir viena didžiausių tėvų klaidų, duodant kišenpinigius.
Ar mokėti vaikams už perskaitytas knygas ar gerus pažymius?
Mano mėgstamas JAV autorius, pranešėjas ir verslininkas Michael Hyatt kartą yra prisipažinęs, kad paauglystėje jam tėvas pasiūlė 10 dolerių už tai, kad jis perskaitytų pirmąją savo saviugdos knygą.
„Po tos knygos aš taip pamėgau saviugdą, kad man daugiau niekada nereikėjo mokėti už tai, kad skaityčiau,“ – pasakojo Michael Hyatt.
Išgirdusi šią istoriją rimtai susimąsčiau, ar nereikėtų ir man paskatinti savo vaikų skaityti saviugdos knygas piniginiu atlygiu. Na, tik vieną kartą, kad jie užsikabintų? Ar jums kada nors yra kilusi mintis mokėti vaikui už perskaitytas knygas ar gerus pažymius?
Ar verta įsigyti knygą “Pinigai. Kaip uždirbti, leisti, taupyti, investuoti, aukoti?”
Kokiais būdais jūs mokote vaiką apie pinigus?
Turbūt nedaug apsirikčiau pasakiusi, kad mums, tėvams, tikrai būtų smagu, jei nereikėtų vaikų finansiniam ugdymui skirti daug laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, tikrai apsidžiaugtume, jei galėtume nupirkti knygą vaikui apie pinigus, jis ją perskaitytų ir viską žinotų apie pinigus. O mes tuo tarpu galėtume mėgautis savo gyvenimu, nejausdami sąžinės priekaištų, kad kažko nepadarėme.
Pabandžiau dabar įsivaizduoti, kaip tai būtų nuostabu – net saldu pasidarė. 😅
Vaikai skirtingi. Ar mokyti apie pinigus turėtume vienodai?
Mano sūnus (12 metų) nuolat mąsto, kaip uždirbti pinigų, kur investuoti. Labai dažnai atsidaro savo investavimo sąskaitą ir stebi, kaip auga pinigai.
Mano dukra (9 metų), kai tik turi laisvą minutę, lenda į internetą ir ieško dovanų savo šeimos nariams (net ir tiems, kurių gimtadienis – už poros mėnesių) arba galvoja, kokį stalo žaidimą ar knygą norėtų nusipirkti.
Jei auginate daugiau nei vieną vaiką, situacija gali atrodyti pažįstama. Ir tada kyla klausimas – kodėl vaikai su pinigais elgiasi taip skirtingai, nors tėvai (ir jų pavyzdys) – toks pat?
5 dažniausiai vaikų užduodami klausimai apie mokesčius (ir kaip į juos atsakyti)
Prieš kelis mėnesius apsilankėme su vaikais poliklinikoje, kad profilaktiškai pasitikrintume dantis. Pakankamai greitai “apsisukom”, nes nerado jokių skylių. O prieš mums išeinant daktarė sako:
– Geros dienos! Mokėti nereikės.
O tada mano Elžbieta (tuo metu 8 m.):
– Kaip suprasti, “mokėti nereikės”??? Kodėl nereikės?
Labai džiaugiuosi, kai vaikai užduoda tokius klausimus, nes tai būna pačios natūraliausios akimirkos, kai galime pakalbėti apie tai, kaip veikia valstybė, ir nereikia man pačiai pradėti pokalbio.
Štai 5 dažniausiai vaikų užduodami klausimai apie pinigus – ir ką geriausia į juos atsakyti.
5 dalykai, kuriuos verta pasakyti vaikui apie kriptovaliutą
Beveik baigiau skaityti (o jei tiksliau, klausyti) knygą apie kriptovaliutą. Beklausydama, patyriau daug visokių išgyvenimų 😊. Nuo „reikia greičiau bėgti pirkti bitkoinų“ iki „vis tiek čia truputį nesąmonė“ 😅.
Kodėl pasiėmiau šią knygą į rankas? Na, visų pirma, dėl to, kad draugas parekomendavo. 😊 Visgi tikrai neskaitau visų parekomenduotų knygų (tiesiog neturiu tiek laiko). Taigi buvo antra priežastis – kad kriptovaliutos visada atrodė toks iki galo nepažintas „žvėris“, o man labai patinka, kai knygoje viską sudėlioja į sistemą ir lentynėles. Ir dar – kriptovaliutos yra susijusios su asmeniniais finansais, taigi – verta jomis pasidomėti profesinio intereso pagrindu.
Kaip paskatinti vaiką išsikelti tinkamus tikslus?
Prieš kelias dienas važiuodami su visa šeima į Palangą, aptarėme pagrindinius 2021-ųjų metų įvykius. Jau kelerius metus iš eilės tęsiame tradiciją – kiekvienas šeimos narys pasidalina tai, kas jam labiausiai įstrigo iš praėjusių metų, ir išrenkame šeimos topą.
Skaityti toliau >>>Kaip kaupti vaiko ateičiai? (ir ar to užtenka)
„Kaip kaupti vaiko ateičiai?“ – turbūt vienas dažniausiai tėvų užduodamų klausimų. Didžiajai daliai tėvų atrodo, kad jei norime rūpintis vaiko finansine gerove, tai turėtume pradėti nuo kaupimo jo ateičiai (mokslui).
Visgi prieš atsakydama į šį klausimą, norėčiau pasakyti vieną labai svarbų dalyką.
Jei turite rinkis, ar kaupti vaiko ateičiai, ar mokyti vaiką elgtis su pinigais, mano draugiškas patarimas – pradėkite nuo mokymo elgtis su pinigais.
Kodėl?
4 dažniausi tėvų iššūkiai, mokant vaiką apie pinigus – ir kaip juos įveikti
Kai aš prieš kelerius metus supratau, kad su mano vaikų finansiniu ugdymu yra reikalų (kad jie iš tiesų nelabai supranta, kiek pastangų reikia įdėti norint ką nors turėti), pradėjau ieškoti pagalbos… internete.
O kur jūs dažniausiai ieškote pagalbos, kai norite surasti atsakymus į jums kylančius klausimus? Gūglinate? Klausiate draugų? Skaitote knygas? Perkate mokymus?
Ar jau turite diskusijų korteles
“Apie pinigus paprastai”?
Spauskite, kad padidintumėte
Diskusijų kortelės jums padės kalbėtis su vaikais apie pinigus paprastai, smagiai, kartu!
Straipsnių archyvas
Kas mums trukdo mokyti vaiką apie pinigus?
Kiek jums svarbus vaiko finansinis ugdymas? Ar galėtumėte nuoširdžiai atsakyti? Nuo 1 iki 10 (kur 1 – visai nesvarbus, o 10 – labai svarbus)? Kadangi pastaruoju metu daug kalbuosi su įvairiais tėvais, galėčiau juos suskirstyti į dvi plačias grupes:
- Tėvai, kurie mano, kad vaikų mokymas apie pinigus nėra labai svarbus (jų atsakymas į klausimą būtų nuo 1 iki 6).
- Tėvai, kurie žino, kad vaikų finansinis ugdymas yra svarbus (šių atsakymas į klausimą būtų nuo 7 iki 10).
Šiandien norėčiau šiek tiek daugiau pakalbėti apie pirmąją grupę tėvų ir kokie įsitikinimai skatina tėvus galvoti, kad vaikų mokymas apie pinigus nėra labai svarbus. Tuos įsitikinimus galėčiau suskirstyti į 4 dalis – ir papasakosiu trumpai apie kiekvieną iš jų.
Skaityti toliau >>>Kurią iš šių 5 klaidų, duodami kišenpinigius vaikams, darote jūs?
Pirmas dalykas, kurį tėvai dažniausiai padaro, kai supranta, kad „reikia vaiką mokytis elgtis su pinigais“ – pradeda duoti kišenpinigius. Nes kažkas pasakė, kad kišenpinigiai padeda vaikui išmokti elgtis su pinigais. Arba todėl, kad nesugalvoja, nuo ko dar reikėtų pradėti. Taigi viskas prasideda taip: „Matai, ateik, va tau 5 eurai kišenpinigių. Dabar duosiu kiekvieną savaitę. Tai yra tavo pinigai! Gali daryti su jais, ką nori!”. Ir tada, rodos, jau galime lengviau atsikvėpti – „Darbas atliktas! Mano vaikas pradeda mokytis elgtis su pinigais!”
Deja.
Išbandykite šiuos 3 patarimus ir jūsų vaikas pats pradės klausinėti apie pinigus
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tėvai, yra šis: tėvai nežino, kaip mokyti vaiką apie pinigus, kad vaikui būtų įdomu. Daugiau negu pusė (!) mano apklaustų kelių šimtų tėvų tai įvardijo kaip iššūkį.
– Kai bandau kalbėti apie pinigus su vaikais, tai skamba kaip paskaitos, todėl jaučiu pasipriešinimą iš vaikų, – dalinasi viena mama.
– Ir iš viso, kaip pradėti? Kažkaip norėtųsi paaiškinti, kad pinigai ant medžių neauga, bet nesu tikra kaip vaikui perteikti pinigų vertę, – svarsto tėtis.
– Pinigai mūsų šeimoje ir tarp draugų – tiesiog nėra tema, – pasakoja kita mama. – Suprantu, kad pinigų tema negali būti tabu, tačiau kažkaip natūraliai ji mūsų šeimoje neatsiranda.
Pažįstama situacija?
Noriu pasidalinti 3 paprastais patarimais, kuriuos įgyvendinus jūsų vaikai patys pradės klausinėti apie pinigus. O tada praktiškai nieko daryti nereikės – tik atsakinėti į jų klausimus.
Kaip paskatinti vaiką protingai leisti pinigus?
– Nutariau duoti savo dukrai kišenpinigių. Sutarėm, kad kišenpinigiai yra skirti skanumynams ir susitaupyti didesniam žaislui. Deja, bet visi duoti kišenpinigiai išėjo cukrui… Gal gali patarti, kaip paskatinti vaiką leisti pinigus protingesniems dalykams? Tikrai nenorėčiau, kad viską išleistų saldumynams, – klausia patarimo viena mama.
Nelabai mėgstu dalinti patarimus, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į 2 esminius vaikų mokymo apie pinigus principus, kurie jums pravers sprendžiant šią „problemą“.
Kada reikėtų pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus?
Sutinku kieme kaimynę.
– Labas, Lina. Kaip tik galvojau apie tave… Kaip manai, nuo kelerių metų jau reikėtų su vaiku pradėti kalbėti apie pinigus?
– Kuo anksčiau, tuo geriau.
– Na taip, bet maniškiui dar tik šešeri… Ar jis jau turi ką nors mokėti būdamas tokio amžiaus?
Nuo kelių metų su vaikais jau reikėtų kalbėti apie pinigus? Ką 6 m. vaikas jau turėtų apie juos žinoti? Ir kaip aš savo mažąjį Konstantiną (šiuo metu jam – 3 m.) supažindinu su pinigais?
5 dalykai, kuriuos turėtų žinoti tėvai, mokydami vaiką apie pinigus
Kai su tėvais kalbu apie vaikus ir pinigus, 2 dažniausiai tėvų užduodami klausimai yra šie:
1. Kaip geriausia taupyti vaiko ateičiai?
2. Ką daryti su gaunamais vaiko pinigais? Kaip juos panaudoti, kur investuoti?
Ir nors šie klausimai tikrai nėra blogi ir į juos atsakymus turėti yra gerai, visgi kai kas, kalbant apie vaikus ir pinigus, yra svarbiau.
Ir tas kai kas – tai vaikų finansinis ugdymas, supažindinimas su tuo, kaip veikia pinigai ir pan.
Tuoj pabandysiu paaiškinti kodėl.
Ką daryti, jei vaikas neturi savo pinigų, kai esate parduotuvėje?
Vaikai parduotuvėje nuolat prašo tėvų nupirkti žaisliuką ar saldumyną. Kai tėvams tai įgrysta, jie pasiskaito, kad reikėtų vaikams duoti kišenpinigių, iš kurių jie galėtų pirkti tą žaisliuką ar saldumyną. Atrodo – problema išspręsta.
Bet tada atsiranda antroji problema – vaikai dažnai neturi savų pinigų, kai jiems prireikia nusipirkti tą žaisliuką ar saldumyną. Juk tie pinigai dažniausiai ramiai guli kiaulėje taupyklėje namuose prie lovos 🐖. Kaip tėvai dažniausiai sprendžia tokią problemą ir ar nesukuria papildomų?
4 būdai, kaip panaudoti vaiko pinigus
Nors vaiko pinigus gauname jau kurį laiką, mes juos panaudojame labai skirtingai. Iki šiol netyla karštos diskusijos apie tai, kaip juos „teisingiausiai“ panaudoti.
Šio straipsnio tikslas – ne parodyti „teisingiausią“ būdą (nes tokio nėra), o atskleisti vaiko pinigų panaudojimo galimybes ir padėti jums apsispręsti.
Štai 4 pagrindiniai būdai, kaip galima panaudoti vaiko pinigus.
Kaip vaikai gali užsidirbti pinigų?
Mane labai liūdina, kad finansinis raštingumas dažniausiai suprantamas kaip mokėjimas taupyti.
Pažiūrėkime, apie ką daugiausiai kalbama: visko neišleisk, atsidėk 10% pajamų, sukaupk nors 3 mėn. atlyginimo „juodai dienai“ ir pan.
Suprantu, kad taupyti reikia. Bet kalbėdami tik apie taupymą, jaučiamės tokie „įsprausti“, įsitempę, nuolat skaičiuojantys. Ar čia tik man taip? 🤔
Be to, daugiausia, ką galime pasiekti taupydami – tai atsidėti 100% pajamų. Daugiau atsidėti nei uždirbame negalime, sutinkate? Vadinasi, mūsų sutaupyta suma (ir rezultatas) yra apriboti.
Kaip mūsų patirtys vaikystėje veikia mūsų elgesį su vaikais?
Mano tėvai buvo taupūs. Gyvenome pasiturinčiai, todėl netrūkdavo pinigų būtiniems dalykams – maistui, būstui, lavinimuisi, patirtims. Bet skanumynams, dovanoms tėvai pinigų daug neskirdavo. Nepasakyčiau, kad tam neužtekdavo pinigų. Tėvams tiesiog tai neatrodė labai svarbu.
Pamenu, šeimoje daug kalbėdavome apie verslą (mama turėjo smulkų verslą), apie politines aktualijas, apie tai, kad „svarbu uždirbti pinigus“. Bet niekada nežinojau, kiek tiksliai uždirba mano tėvai, ir turėjau tik ribotą supratimą, kiek iš tikrųjų sau galime leisti. Ginčų apie pinigus praktiškai nebūdavo, tai spėju, kad gyvenome „normaliai“.
Dabar noriu paprašyti jūsų nusikelti į jūsų vaikystę…
Kaip atsakyti į nepatogius vaiko klausimus apie pinigus?
Kiek atvirai su vaikais kalbate apie pinigus?
Jei mintyse atsakėte, kad tikrai atvirai, pagalvokite, ką atsakytumėte vaikui į tokius klausimus:
– Mama, kiek tu uždirbi?
– Tėti, kiek tu turi santaupų?
Ar šie klausimai sukėlė jūsų mintyse šiokį tokį pasipriešinimą atsakyti visiškai atvirai? Būtų keista, jei nebūtų sukėlę 😉.
Ir aš visai nenoriu pasakyti, kad reikėtų vaikams iš karto atskleisti visas savo finansinio gyvenimo detales (galbūt jų nežino net jūsų sutuoktinis). Bet noriu šiek tiek daugiau papasakoti apie tai, kodėl svarbu su vaikais atvirai kalbėti pinigų tema.
Ką daryti, jei vaikas viską taupo ir nieko neperka?
Socialiniame tinkle mama dalinasi: „Mano vaikas niekur neleidžia pinigų. Viską, ką gauna, taupo. Sako, kad taupo namui, kurį nusipirks, kai užaugs.“
arba
“Mano vaikas labai taupus. Jei pasiūlom ką nors nusipirkti iš savo pinigų, niekada neperka.”
Nustebinsiu – kartais reikia paskatinti vaiką ne taupyti, o išleisti. Tuojau paaiškinsiu kodėl.
Ką daryti, kai vaikas išlaidauja?
Kalbu su kolege. Ji sako:
– Mano dukra gavo 150 eurų per gimtadienį. Ji nori visus juos išleisti marškinėliams ir lūpdažiams! Ką daryti?
– O ką tu norėtum, kad ji su tais pinigais darytų? – klausiu aš.
– Juk tai daug pinigų! Norėčiau, kad nusipirktų žieminius batus.
Ar jums pažįstama tokia situacija?
Siūlau paprastą 3 žingsniukų „programą“ problemai spręsti.
Kaip motyvuoti vaiką mokytis matematikos?
Ar jūsų vaikas dažnai klausinėja „O kuo man matematikos trupmenos (vokiečių kalba / solfedžio / istorijos žinios) padės realiame gyvenime?“
Nes mano Faustui (11 m.) tai – mėgstamiausias klausimas. O ypač, kai labai tingi ruošti namų darbus 🤣. Ir nors atsakymą visada sugalvoju, tikrai ne visada tie atsakymai padeda “užmotyvuoti”.
Ryšys su realiu gyvenimu. Štai kas rūpi mūsų mažyliams.
Todėl jei norime juos sudominti, veiklos turi būti susietos su tuo, kas vyksta aplinkui. O žaidimas su parduotuvės čekiais bent jau mano Elžbietai (7 m.) vienas mėgstamiausių – todėl, kad kalbame apie realius pirkinius, kuriuos ji pati ką tik iškrovė iš krepšio.
Žaidimas „Kiek kas kainuoja?“
Kai pasižiūrėjau laidą „Piniginės reikalai“ apie tai, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą, buvau “apšalusi” nuo eksperimento su vaikais, kuris rodomas pirmomis laidos minutėmis, rezultatų.
8 m. vaikai, kai jų paklausė, kiek kainuoja pietūs mokykloje per dieną, vienas atsakė, kad apie 100 eurų, o kitas – 25-30 eurų. O kai paklausė, kiek šeimai reikia pinigų per mėnesį – atitinkamai atsakė 60 eurų ir 6000 eurų. Kaip taip gali būti, kad vaikas galvoja, jog per dieną jo pietūs kainuoja 100 eurų, bet visai šeimai per visą mėnesį užtenka 60 eurų? Kažkaip nesueina galai.
Ir taip yra todėl, kad mes tylime.
Ką nuveikti su vaikais per pandemiją?
Na ką, pandemija vėl mus uždarė tarp keturių namų sienų… 🤨 Ir nors šį rudenį esame drąsesni nei pavasarį, bet visgi važiavimą iš namų su vaikais (ypač jei ne į mišką ir ne į parką) bent jau mes savo šeimoje esame stipriai apriboję. ❌
Ir tuomet kyla klausimas – tai kaip lavinti vaikų supratimą apie pinigus, kai sėdime namie ir tų realių pinigų jie nei mato, nei čiupinėja?
Būtent todėl šiandien pradedu 12 idėjų ciklą, kuriame kiekvieną savaitę pasidalinsiu viena idėja, kaip būtų galima lavinti vaikų finansinį raštingumą būnant namuose (jokio kontakto su žmonėmis!).
Ir šiandien pirmoji idėja!
Ką daryti, kai nieko nesinori daryti?
Ar žinojote, kad lapkričio 1-ąją švenčiame ne tik Visų šventųjų dieną, bet dar ir Dieną be užduočių (angl. Zero Tasking Day)? Turbūt neapsiriksiu apibendrinusi, kad kas jau kas, bet tėvai užduočių turi nuolat ir daug 📝.
Ypač dabar, per karantiną, kai tenka derinti tėvystę su darbu – yra ypatingai sunku.
Ir aš pati pastebiu, kad kartais tiesiog pradedu piktėti – nes per daug skirtingų žmonių iš manęs ko nors nori. Vaikai, klientai, komandos nariai, vadovai, paslaugų teikėjai, vyras, tėvai ir draugai… Ar jums irgi kartais taip būna, kad atrodo „šakės, viskas, per daug, nebegaliu“? Ar čia tik aš? 🤨
Todėl šįkart – šiek tiek kitoks laiškas jums.
3 būdai sutaupyti ir 3 būdai uždirbti pinigų per Heloviną 🎃
Helovinas – 5-oji pagal brangumą šventė pasaulyje (matuojant pagal tai, kiek žmonės per šią šventę išleidžia pinigų).
Brangiausių švenčių top 5 atrodo taip:
5. Helovinas
4. Velykos
3. Valentino diena
2. Motinos diena / Tėvo diena
1. Kalėdos ir Naujieji metai
Neabejoju, kad Kalėdos ir Naujieji metai – pirmoje vietoje ir Lietuvoje, bet dėl kitų švenčių būčiau linkusi suabejoti.
Ką jūsų vaikai galvoja apie turtingus žmones?
Ką jūsų vaikai galvoja apie turtingus žmones?
Aš tai žinau. 😁 Tą patį, ką ir jūs 😂.
Nes mūsų įsitikinimai persiduoda mūsų vaikams mums to net nepastebint. Per kažkada pasakytą komentarą. Per išreikštą pasipiktinimą. O gal per išreikštą susižavėjimą.
Tai jei jau jūsų vaikai galvoja tą patį, ką ir jūs – tai ką gi galvojate jūs? 🤔 Šito nežinau… 🙄
Bet siūlau peržvelgti žemiau esančius teiginius ir sąžiningai sau atsakyti, ar taip galvojate.
Žaidimas „Monopolis: greitis“ – pirkti ar nepirkti?
Prieš savaitę vaikai pradėjo manęs prašyti, kad nupirkčiau jiems naują stalo žaidimą “Monopolis: greitis”.
Kadangi buvome sutarę, kad stalo žaidimus jie perka iš savo sutaupytų kišenpinigių, tai pasidalinę sumą per pusę Elžbieta ir Faustas su banko kortelėmis išdidžiai nužingsniavo į prekybos centrą.
Pradžiugino, kad prieš pirkdami jie praėjo visas žaislų parduotuves, rado vieną parduotuvę, kurioje žaidimas kainavo keliais eurais pigiau, ir ten pirko. Vadinasi, kažkas iš tų pokalbių apie taupymą lieka 😎.
Buvo labai smalsu, ar “Monopolis: greitis” išlaiko esminius klasikinio Monopolio privalumus.
4 veiklos, kurios padės jūsų vaikui pamėgti pinigų temą
Praėjusią ir šią savaitę nemažai laiko su vaikais skyrėme diskusijų kortelėms – tai tokios kortelės, ant kurių užrašyta po vieną klausimą apie pinigus ir kurios padeda pradėti pokalbį.
O rezultatas toks – vaikai taip įsitraukė į klausimų atsakinėjimą, kad negalėjo sustoti nei po vieno, nei po dviejų, nei po trijų kortelių. Norėjo išbandyti visas!
Turbūt nujaučiate kodėl?
Laiškai tėvams „5 paslaptys, kurių greičiausiai nežinojote apie vaikų finansinį ugdymą“
Tai – 5 laiškai tėvams su įžvalgomis apie tai, kaip veikia pinigai šiuolaikiniame pasaulyje, ir patarimais tėvams, kaip jas panaudoti, mokant vaikus apie pinigus.
3 triukai, kurie prikaustys jūsų vaiko dėmesį
Kiek iš jūsų esate susidūrę su situacija, kai norite ką nors svarbaus pasakyti vaikui, bet jam tai visiškai neįdomu?
Praėjusią savaitę dalinausi 3 būdais, kaip sudominti vaiką finansų (ir ne tik!) tema:
1 būdas. Pasakokite istorijas.
2 būdas. Naudokite paraleles.
3 būdas. Atkreipkite dėmesį į naudojamus žodžius.
Ar jau bandėte kai kuriuos iš jų panaudoti? Kaip sekėsi?
O šiandien jūsų dėmesiui – dar 3 triukai 💥💥💥!
4 būdas. O kas man iš to?
Kaip perduoti žinias vaikų kalba?
Kiti tėvai man dažnai sako, kad sunku pritaikyti informaciją vaikų amžiui taip, kad jie ją suprastų ir priimtų. Nėra lengva tą padaryti bet kuria tema, bet ypač sudėtinga – finansų tema. Juk finansai – tai kažkas „sudėtinga“, susiję su „sunkumais“, „suaugusiųjų gyvenimu“ ir pan. Šiuos žodžius įrašiau į kabutes, nes labai daug tėvų naudoja juos, kai kalba apie pinigus. 💰
Jei patys taip galvojame apie pinigus, tai, tikėtina, kad ir vaikams perduosime tą „sunkumą“. O gal apie pinigus pagalvokime kaip apie žaidimą?
Kaip padėti vaikui suprasti pinigų vertę?
Vieną dieną mano kolegė manęs klausia:
– Ką daryti, jei mano dukra, gavusi dovanų 150 eurų, nori juos išleisti visokiems drabužiams? O aš noriu, kad ji įsigytų žieminius batus?
Arba kita situacija, vaikas klausia:
– Mama, kaip tu čia neturi pinigų? Gi iš kortelės gali pasiimti.
Ar esate patyrę kažką panašaus su savo vaikais?
Jei mes neskiriame laiko vaikams paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai, ir kaip veikia visa pinigų sistema, nesistebėkime, jei jie to ir nesupranta.
Noriu su jumis pasidalinti dviem žaidimais, kuriuos bent jau mano vaikai labai mėgsta (ir vis prašo žaisti vėl ir vėl!).
Ar verta įsigyti knygą „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“?
Jau gerą savaitę vakarais su savo Elžbieta (7 m.) skaitome naująją knygą tėvams ir vaikams „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“.
Negaliu atsidžiaugti iš to gimusiomis diskusijomis apie pinigų vertę, gimtadienio dovanų kainą ir skaičiavimo pamokėlėmis. Kai vakar paprašiau jos įvertinti knygą nuo 1 iki 10, sakė, kad duotų 8.
Kai pabandžiau išsiaiškinti, kodėl 8 (o ne 10 ir ne 6), savo nuomonės pagrįsti negalėjo 😁
Ką daryti, jei vaikui nesiseka mokykloje?
Kai pavasarį prasidėjo karantinas, o vaikai pradėjo mokytis iš namų, mano Faustas (penktokas) pradėjo rinkti ne kokius pažymius – 2, paskui 4, paskui 3… 😢 Žinote, iš kurio dalyko? Iš matematikos. Nieko keista, gal pasakysite? Galbūt. Bet kontekstas toks: Faustas nuo mažumės, dar kai važiuodavome į darželį, prašydavo jam duoti sudėties, atimties, dalybos ir daugybos užduotis, o prieš metus yra laimėjęs 1 vietą Lietuvoje matematikos „Kengūroje“.
Tai kaip čia taip atsitiko, kad blogiausius pažymius jis gavo iš matematikos?
Maistpinigiai ir kišenpinigiai – kuo jie skiriasi?
Prieš rugsėjo 1-ąją tėvams reikia pagalvoti ne tik apie kanceliarines prekes, uniformas, sporto aprangą ir pratybas. Reikia pagalvoti ir apie maistpinigius bei kišenpinigius.
Juk kai vaikai išeis į mokyklą, jiems reikės ir savų pinigų. Todėl noriu atsakyti į 3 dažniausiai pasitaikančius klausimus apie maistpinigius ir kišenpinigius.
4 iššūkiai, su kuriais susiduria tėvai
Kas mums trukdo nuosekliai ugdyti vaikus finansiškai?
Dažnai sutinku tėvų, kurie turi 3-5 m. vaikus, ir mano, kad su tokiais pypliais apie pinigus kalbėti dar tikrai per anksti. Ir suprantu kodėl. Mano trečiajam – Konstantinui – dabar 2,5 m. ir kažkaip nekyla man dar noras jam ką nors apie pinigus pasakoti.
Bet šiandien ryte išgirdau vyro pokalbį su Konstantinu…
Ar mes auginame išlepusius vaikus?
Koks yra išlepęs vaikas? Galbūt nėra taip lengva apibūdinti, bet pamatę tokį iš karto atpažįstame, ar ne taip?
Noriu pakalbėti apie vieną išlepusių vaikų savybę – jie turi labai nedaug atsakomybių šeimoje (ar nepradėjote mintyse skaičiuoti, kiek atsakomybių turi jūsų vaikas?).
Gal paklausite – kaip atsakomybės šeimoje yra susijusios su vaikų finansiniu raštingumu? Ogi dar ir kaip susijusios! Tuoj papasakosiu kaip.
Kaip nesikišti į vaikų sprendimus leisti pinigus?
Vis dažniau išgirstu tėvų nerimą, kad vaikai leidžia pinigus ne ten, kur tėvai norėtų. Tėvai pasakoja istorijas, kaip vis tenka priminti vaikams, kad reikia ne tik pinigus leisti, bet ir taupyti didesniems pirkiniams ir pan. Gana varginanti užduotis, ar ne?
Būna ir taupių vaikų, kuriuos reikia skatinti pinigus leisti, bet turbūt dažniau pasitaiko tų, kuriuos reikėtų paskatinti pinigus taupyti.
Ir štai jums 4 pagrindinės taisyklės, jei norite išmokyti vaiką protingai leisti pinigus (čia ne manipuliavimo vadovėlis, o gairės).